Galvos niežėjimas ir pleiskanos: priežastys, simptomai, diagnostika bei gydymas

Galvos niežulys - dažna problema, kuria gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės. Nors kartais jis būna pirminis odos dirginimo simptomas, ilgesnį laiką besitęsiantis niežulys gali rodyti gilesnes sveikatos problemas.

Galvos odos niežėjimas - dažnas simptomas, galintis sukelti diskomfortą ir trikdyti kasdienę savijautą. Galvos odos niežėjimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai simptomus sukelia sausa oda, pleiskanos, seborėjinis dermatitas ar alerginės reakcijos į plaukų priežiūros priemones. Taip pat niežėjimas gali būti susijęs su psoriaze, grybelinėmis infekcijomis, egzema ar kitomis odos ligomis.

Kas yra galvos niežėjimas ir pleiskanos?

Galvos niežulys - tai odos pojūtis, pasireiškiantis noru kasytis. Jis gali būti epizodinis arba nuolatinis, lengvas arba intensyvus.

Pleiskanos - tai raginio odos sluoksnio atsiskiriančių ląstelių plokštelės.

Mūsų oda pastoviai atsinaujina natūraliai netekdama viršutinio negyvų ląstelių sluoksnio - korneocitų. Manoma, jog netenkamų korneocitų svoris gali pasiekti net iki 4 kg per metus. Kadangi korneocitai yra mikroskopinio dydžio, šio proceso dažniausiai nepastebime, tačiau gausesnės negyvų korneocitų sankaupos skalpo odoje ar ant plaukų yra vizualiai pastebimos bei vadinamos pleiskanomis.

Skalpo odos pleiskanojimas sukelia didelį psichologinį diskomfortą, kadangi yra klaidingai siejamas su prasta higiena. Nors retesnis galvos plovimas gali labiau išryškinti pleiskanų sankaupas ir dėl to jos gali tapti vizualiai pastebimos, tačiau tai nėra jų atsiradimo priežastis.

Pažeidžiama kūno dalis ir kam gali atsirasti pleiskanų

Pleiskanos rodo plaukuotosios galvos dalies pažeidimą, pagreitėjusią jos raginio sluoksnio kaitą, nesant akimi matomų bėrimų ir uždegimo.

Pleiskanų gali rastis bet kuriame amžiuje sausos ar besiriebaluojančios odos paviršiuje.

Galvos odos tipai skirstomi į subalansuotą arba normalią, sausą ir riebią odą. Galvos odos tipą dažniausiai lemia sebumo gamybos kiekis, be to, odos būklė gali keistis dėl vidinių ir išorinių veiksnių.

Pagrindinės galvos niežėjimo ir pleiskanų priežastys

Sausa galvos oda

Galvos oda sausa ir ją niežti dėl to, kad jai trūksta riebalų. Jei naudojate pernelyg agresyvias priemones, išsausinate galvos odą ir sutrikdote jos pusiausvyrą. Taip būna naudojant daugelį šampūnų ir kosmetikos priemonių.

Sausa galvos oda atsiranda dėl nepakankamos riebalinių liaukų veiklos. Šukavimas, džiovinimas plaukų džiovintuvu ar kitokių priemonių poveikis taip pat gali prisidėti prie galvos odos išsausėjimo.

Be to, galvos odą ir plaukus veikia tiek hormoniniai pokyčiai, tiek aplinkos veiksniai, tokie kaip saulė, chloras ar šalta temperatūra, kurie gali išsausinti ir dirginti galvos odą.

Žiemos mėnesiais dažniau pasireiškia sausų pleiskanų tipas. Pagrindinis simptomas yra niežulys, sausa ir niežtinti galvos oda. Kuo labiau niežulys numalšinamas kasant, tuo daugiau atplaišų išsiskiria.

Padidėjęs galvos odos riebumas

Pleiskanos atsiranda dėl pagreitėjusio viršutinio odos sluoksnio (epidermio) atsinaujinimo ir padidėjusio riebalinių liaukų aktyvumo.

Riebalų išsiskyrimas suaktyvėja brendimo metu, taip pat dažnai plaunant galvą šarminiais muilais ar netinkamu šampūnu.

Riebūs plaukai paprastai reiškia riebią galvos odą. Riebalų perteklius galvos odoje susidaro dėl pernelyg aktyvios riebalinių liaukų veiklos, todėl svarbu vengti agresyvių produktų, kad nedirgintumėte galvos odos ir nestimuliuotumėte riebalinių liaukų.

Malassezia mieliagrybiai

Dažniausia pleiskanų galvos plaukuotoje dalyje atsiradimo priežastis yra seborėjinis dermatitas.

Sustiprėjusi riebalų liaukų funkcija sudaro palankias sąlygas veistis mieliagrybiui (Pityrosporum ovale), kuris dirgina odą ir skatina pleiskanų atsiradimą.

Seborėjinį dermatitą sukelia išplitęs odos riebaluose augantis grybelis. Jis vadinamas Malassezia furfur.

Seborėjinio dermatito ir pačių pleiskanų kilmė nėra visiškai aiški. Labiausiai siejama su Malassezia mieliagrybių kolonizacija itin aktyvių riebalinių liaukų gausiai turinčiose srityse, jų sukeliama epidermio hiperproliferacija bei mūsų organizmo uždegimine reakcija į Malassezia išskiriamas metabolines medžiagas.

Tačiau tikrosios pleiskanų atsiradimo priežatys nežinomos.

Netinkamos plaukų priežiūros priemonės

Odą gali erzinti plaukų priežiūros priemonių likučiai (lakas, putos).

Dažniausiai, esant plaukų problemoms, „kaltininko“ ieškoma tarp šampūno, kondicionieriaus ar kitos priežiūros priemonės. Tačiau problema gali slypėti kitur - pavyzdžiui, galvos odoje.

Galvos oda gali tapti jautri tiek dėl gyvenimo būdo, tiek dėl aplinkos poveikio. Tačiau pirmiausia galvos odos sudirgimo atveju turėtumėte įsitikinti, ar tai nėra alerginė reakcija į kokį nors konkretų maistą, medžiagą ar plaukų priežiūros priemonę.

Tarša, šildymas ir oro kondicionieriai, netinkama plaukų priežiūra po dažymo - visa tai gali sukelti stresą ir padaryti galvos odą jautrią.

Aplinkos, gyvenimo būdo ir sezonų įtaka

Kartais galvos oda pleiskanoja ir dėl kitų, visą kūną veikiančių priežasčių: sauso patalpų oro, metų sezonų kaitos.

Pleiskanos arba ląstelių sankaupos, sukeliančios pernelyg didelį pleiskanojimą, gali atsirasti, kai galvos odos mikroflora yra nesubalansuota, o galvos oda yra per sausa arba per riebi.

Dažniausios priežastys - aplinkos tarša, netinkamos plaukų priežiūros priemonės, alergija, prasta higiena, sausas oras ar oro nepraleidžiantys galvos apdangalai.

Liga gali paūmėti dėl organizmo patiriamo streso, miego trūkumo, šaltuoju laikotarpiu, neurologinių susirgimų (Parkinsono liga, insultas, depresija, epilepsija ir kt.), imunosupresinių būklių (ŽIV, limfoma, imunosupresiniai vaistai).

Kitos galimos ligos

Kitos dažniausios pleiskanų atsiradimo priežastys yra psoriazė, atopinis dermatitas, iritacinis dermatitas, grybelinė plaukuotosios galvos dalies infekcija, pedikuliozė.

Ar ant galvos pastebėjote žvyneliais padengtų lopų? Galbūt taip pat turite sausų arba riebių pleiskanų, kurios yra baltos arba geltonos spalvos?

Kai kurios pleiskanos labai lipnios ir atrodo prikibusios prie galvos odos. Kitos pleiskanos ima byrėti vos pajudėjus.

Seborėjinis dermatitas

Kliniškai seborėjiniam dermatitui būdinga gelsvo atspalvio pleiskanos, eritema bei niežulys srityse, kuriose gausu riebalinių liaukų (skalpo oda, antakiai, užausiai, nazolabialinės raukšlės, krūtinė).

Seborėjinis dermatitas skalpo odoje būna įvairaus sunkumo: gali varijuoti nuo pavienių smulkių pleiskanėlių be odos paraudimo iki tankaus pleiskanų sluoksnio su galvos odos eritema.

Esant šiai būklei, galvos odą niežti protarpiais, o ne nuolatos.

Taip būna, kai prasideda seborėjinis dermatitas - pleiskanų rimčiausia paseka.

Kaip atskirti skirtingas galvos odos būkles?

Ar turite pleiskanų, o galvos odą stipriai niežti? Visų trijų ligų atvejais odos atplaišos sulimpa lopais, kurie gali sukelti niežulį.

• Sausos pleiskanos: pleiskanos būna smulkesnės, lengviau atsiskiria nuo odos, o galvos oda gali būti sausa ir niežtinti.
• Riebios pleiskanos: pleiskanos būna lipnesnės, gelsvos, o plaukai greitai riebaluojasi.
• Seborėjinis dermatitas: būdingos gelsvo atspalvio pleiskanos, paraudimas ir niežulys riebalinių liaukų gausiose srityse.
• Galvos odos egzema: gali sukelti stiprų niežulį, o didesnė rizika susirgti egzema kyla, jei jūsų oda linkusi į atopiją, t. y. yra labai sausa.
• Galvos odos psoriazė: ją sukelia paspartėjusi odos ląstelių regeneracija - negyvos ląstelės natūraliai nepasišalina ir kaupiasi odos paviršiuje.
• Pedikuliozė: utėlės yra smeigtuko galvutės dydžio ir ant šviesių plaukų yra nepastebimos. Jų kiaušinėliai vadinami glindomis. Jie yra baltos spalvos ir lengvai matomi ant rudų ir juodų plaukų.

Galvos odos egzema taip pat gali sukelti stiprų niežulį. Dėl to ant įvairių kūno vietų, įskaitant galvos odą, gali atsirasti egzemos paveikti lopai.

Kai kuriais atvejais kontaktinę egzemą gali sukelti tiesiog tam tikrų produktų naudojimas.

Trečioji odos liga - tai galvos odos psoriazė. Šią uždegiminę dermatozę sukelia genetiniai veiksniai, tačiau paūmėjimą gali sukelti daugelis kitų veiksnių.

Galvos niežėjimo ir pleiskanų simptomai

Pleiskanojimas gali būti smulkus ir stambus.

Esant smulkiam pleiskanojimui, pleiskanos lengvai atsiskiria nuo odos, tos vietos neniežti.

Jei plaukai riebaluojasi stipriau, vargina niežulys, pleiskanos būna riebesnės, gelsvos.

Esant stambiam pleiskanojimui, plaukai būna riebaluoti, sulipę, odą dengia storas pleiskanų sluoksnis.

Pleiskanos didelės, riebios, pilkos ar gelsvos. Vargina niežėjimas, oda parausta, atsiranda šašų.

Dažniausi požymiai:

• gelsvos, baltos ar pilkos pleiskanos;
• greitai besiriebaluojantys plaukai;
• plaukuotosios galvos dalies niežulys;
• sausa arba riebi galvos oda;
• odos paraudimas;
• storas pleiskanų sluoksnis;
• šašai;
• žvyneliais padengti lopai.

Diagnostika

Gydytojas ligą diagnozuoja apžiūrėjęs plaukuotąją galvos dalį.

Patikimą diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, kuris paskirs efektyviausią gydymą.

Diagnozei gali būti taikomi šie metodai:

• klinikinis apžiūrėjimas;
• plaukų ir odos tyrimai;
• klausimynai;
• alergologiniai testai.

Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas padeda greičiau malšinti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Galvos niežėjimo ir pleiskanų gydymas

Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties.

Lengvesniais atvejais gali padėti tinkamos galvos odos priežiūros priemonės ir dirgiklių vengimas.

Jei sergate atopine egzema, seborėjiniu dermatitu ar galvos odos psoriaze, gydytojas gali paskirti gydymą paūmėjimams nuslopinti.

Šampūnai nuo pleiskanų

Pirmiausiai pradedamas gydymas yra antimikrobiniais nereceptiniais šampūnais.

Antimikrobiniai produktai - vienos iš efektyviausių būdų. Šios priemonės mažina Malassezia kolonizaciją bei veikia antibakteriškai.

Šampūnai:

• kosmetiniai (savo sudėtyje turi veikliąją medžiagą, cinko piritioną, veikiantį mieliagribį, salicilo r., šlapalo);
• gydomieji (savo sudėtyje turi deguto ar priešgrybelinių vaistų /ketokonazolio, piroktono alamino/).

Seborėjinio dermatito gydymo priemonės skirstomos į keratolitines (padedančias pašalinti pleiskanas), antimikrobines, priešuždegimines, mažinančias niežulį priemones.

Gydymo būdas pasirenkamas pagal ligos sunkumo laipsnį.

Lengvo seborėjinio dermatito atveju, dažniausiai pakanka tik dermatologinės kosmetikos priemonių siekiant sukontroliuoti galvos odos pleiskanojimą.

Esant sunkiai ligos eigai ligai sukontroliuoti gali prireikti ir vietinių gliukokortikosteroidų.

Ketokonazolis 1-2%- priešgrybelinis bei tiesioginis priešuždegiminis poveikis.

Cinko piritionas 0,3-2%; - antimikrobinis, prieuždegiminis ir cistostatinis poveikis.

Seleno sulfidas 0,6-2,5%, - antimikrobinis bei citostatinis poveikis.

Degutiniai produktai 0,5-5%.- antiproliferacinis, priešuždegiminis bei priešgrybelinis poveikis.

Kosmetiškai ne itin priimtinas dėl savo kvapo, spalvos bei tekstūros. Gali suteikti geltoną ar rausvą atspalvį šviesiems plaukams.

Taip pat, padidina jautrumą saulės spinduliams, todėl būtina nešioti galvos apdangalus.

Degutas yra laikomas karcinogenu, tačiau dėl trumpalaikio kontakto su skalpo oda FDA teigia, jog 0,5-5% konc.

Kol kas kitokio efektyvaus pleiskanų gydymo nėra.

Keratolitinės priemonės

Esant sunkiai pašalinamoms pleiskanoms bei storam jų sluoksniui rekomenduojama naudoti priemones padedančias jas pašalinti.

Pleiskanų luobui suminkštinti gali būti naudojamas ir alyvuogių aliejus, tačiau būtina gerai išplauti, jog neliktų aliejaus likučių plaukuose.

Niežulį mažinančios priemonės

Tikėtina, jog nuslopinus Malassezia kolonizaciją bei jos sukeliamą uždegimą, turėtų sumažėti niežulys.

Visų pirma, reikia nustoti kasytis, net jei tai ir labai sunku!

Kasdienė galvos odos priežiūra

Neplaukite plaukų per dažnai. Atsižvelgiant į jūsų plaukų tipą ar aplinką, pakanka vieno-trijų kartų per savaitę.

Esant sausai galvos odai, reikėtų vengti dažno plovimo ir alkoholio turinčių produktų.

Rekomenduojame naudoti drėkinamąsias, maitinamąsias ir minkštinamąsias priežiūros priemones, o plaunant galvą pasirūpinti, kad priemonės būtų tinkamai išskalautos.

Skystas šampūnas be detergentų.

Plaukus džiovinkite švelniai šluostydami. Tai galite daryti tapšnodami rankšluosčiu. Svarbiausia - netrinkite. Priešingu atveju galite dar labiau sudirginti galvos odą.

Dar geriau būtų leisti plaukams išdžiūti natūraliai.

Riebiai galvos odai svarbu vengti agresyvių produktų, kad nedirgintumėte galvos odos ir nestimuliuotumėte riebalinių liaukų.

Todėl pirmenybę teikite produktams, kurie prailgina intervalą tarp galvos plovimų, apsaugo nuo pernelyg didelio riebalų išsiskyrimo ir sumažina į plaukus patenkančio sebumo kiekį.

Svarbu, kad jūsų priežiūros priemonės ne tik sugertų sebumą ir sumažintų jo kiekį ant galvos odos ir plaukų, bet ir subalansuotų galvos odos mikrobiomą.

Galvos odos pH ir priežiūros priemonių pasirinkimas

Galvos odos būklei įtakos turi ir odos pH lygis, kuris rodo rūgštingumo lygį.

Šarmai ir rūgštys yra tos pačios skalės priešingybės, t. y. pH1 reiškia rūgštingiausią, o pH14 - šarmingiausią; pH7 yra neutralus, todėl nėra nei šarminis, nei rūgštinis.

Jei apskritai odos pH yra 5,0-6,0, tai galvos odos pH yra 4,5-5,5.

Galvos oda yra pati rūgščiausia žmogaus odos vieta.

Kaip atsižvelgiame į savo odos tipą rinkdamiesi tinkamą odos priežiūros produktą, taip pat turėtume daryti ir rinkdamiesi plaukų priežiūros priemonę.

Subalansuota arba normali galvos oda yra drėgna ir rausva, nesudirginta ir neparaudusi, joje nėra guzelių, reiškiančių folikulitą.

Šio tipo galvos odos atveju nėra jokių problemų. Rekomenduojama naudoti jūsų plaukų tipui tinkančius produktus.

Mityba ir gyvenimo būdas

Norint išvengti pleiskanojimo, svarbu sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, vengti stresų, tinkamai prižiūrėti plaukus.

Oda yra didžiausias mūsų organas. Lygiai taip pat, kaip ant veido gali atsirasti spuogų, kai piktnaudžiaujate maistu, kuriame gausu cukraus ir riebalų, galvos oda taip pat atspindi jūsų pasirinktą maistą.

Negalima sakyti, kad sveika mityba išspręs visas problemas, tačiau nevertėtų nuvertinti ir jos svarbos.

Sveikiems plaukams reikia įvairaus maisto.

• Proteinai (baltymai). Jie suteikia plaukams vešlumo ir tvirtumo, baltymai taip pat yra pagrindinė plaukų statybinė medžiaga.
• Vanduo. Žmogaus kūną sudaro apie 70 procentų vandens. Vanduo sudaro 10-15 procentų plaukų sudėties. Suaugęs žmogus turėtų suvartoti 28-35 ml vandens svorio kilogramui, t. y. apie 1,5-2,5 litro skysčio per dieną (tiek iš maisto, tiek iš gėrimų gaunamas kiekis).
• Mineralinės medžiagos. Jums reikia magnio, vitamino K2 ir vitamino D3. Magnio galite gauti, pavyzdžiui, iš bulvių, žirnių, riešutų ir juodojo šokolado, o kalcio galite gauti iš sėklų, dumblių ir baziliko.
• Angliavandeniai. Pagrindinis energijos šaltinis ir plaukų vidaus lipnioji medžiaga Užtikrina plaukų elastingumą.
• Riebalai. Hialinas, arba riebalai, suteikia plaukams švelnumo ir elastingumo. Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys užtikrina maistinių medžiagų transportavimą ir sveikų ląstelių vystymąsi plauko šaknyje.

Sveiki plaukai prasideda nuo sveikos galvos odos. Tai reiškia, kad rūpindamiesi savo galvos oda taip pat rūpinamės, kad plaukai būtų stiprūs, žvilgantys ir gyvybingi.

Pleiskanų ir niežėjimo prevencija

Rekomenduojama naudoti gydomųjų žolelių nuovirus, gydomuosius šampūnus bei kitas pleiskanojimą mažinančias priemones.

Sprendimas visų pirma būtų peržiūrėti savo gyvenimo būdą, gyvenamąją aplinką ir priežiūros produktus bei įpročius.

• venkite agresyvių ir netinkamų šampūnų;
• nepalikite plaukų priežiūros priemonių likučių ant galvos odos;
• neplaukite plaukų per dažnai;
• venkite alkoholio turinčių produktų, jei galvos oda sausa;
• plaukus džiovinkite švelniai ir netrinkite galvos odos;
• stenkitės nekasyti niežtinčios galvos odos;
• venkite streso ir miego trūkumo;
• atsižvelkite į sezonų, sauso oro, šildymo ir oro kondicionierių poveikį;
• rinkitės galvos odos ir plaukų tipui tinkančias priemones;
• laikykitės visavertės mitybos principų.

Patikimą diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, kuris paskirs efektyviausią gydymą.

tags: #galvos #niezejimas #pleiskanos