Žiognagė – erškėtinių šeimos plaukuotas prieskoninis ir vaistinis pievų bei miškų augalas

Žiognagė - erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis Geum. Tai plaukuoti, prieskoninėmis ir vaistinėmis savybėmis pasižymintys pievų bei miškų augalai, paplitę įvairiuose pasaulio regionuose.

Žiognagė priklauso erškėtinių šeimos žoliniams augalams. Šiai šeimai taip pat priklauso daug vaisinių, uoginių, dekoratyvinių ir vaistinių augalų, tarp jų obelys, kriaušės, abrikosai, erškėčiai, lanksvos, gudobelės, vingiorykštės ir šermukšniai.

Sisteminė padėtis ir pavadinimai

Botanikoje žiognagė vadinama Geum. Lietuvių kalboje vartojami keli kirčiavimo variantai: žiognagė, žiõgnagė ir žiognãgė.

Žiognagė erškėtinių šeimoje

Erškėtiniams priklauso daug vaisinių ir uoginių, dekoratyvinių bei vaistinių augalų. Lietuvoje savaime auga 16 genčių augalai, apimantys 73 rūšis, o 45 rūšių augalai yra adventyviniai, perkelti iš kitų kraštų; taip pat auginamos kelios dešimtys kultūrinių augalų.

Daugiausia rūšių priklauso gervuogės, rasakilos ir sidabražolės gentims. Žiognagė yra viena iš Rosoideae, arba erškėtrožinių, pošeimio genčių.

Lietuvoje augančios erškėtinių gentys

• Obeliniai: medlieva (Amelanchier), aronija (Aronia), svarainis (Chaenomeles), cidonija (Cydonia), kaulenis (Cotoneaster), gudobelė (Crataegus), obelis (Malus), šliandra (Mespilus), dyglainė (Pyracantha), kriaušė (Pyrus), šermukšnis (Sorbus).
• Slyviniai: slyva (Prunus), abrikosas (Armeniaca), migdolas (Amygdalus), persikas (Prunus persica), vyšnia (Cerasus), ieva (Padus).
• Erškėtrožiniai: dirvuolė (Agrimonia), rasakila (Alchemilla), mažuolė (Aphanes), driada (Dryas), vingiorykštė (Filipendula), žemuogė (Fragaria), žiognagė (Geum), kerija (Kerria), sidabražolė (Potentilla), galvainis (Poterium), gervuogė (Rubus), erškėtis (Rosa), kraujalakė (Sanguisorba).

Taigi žiognagė yra gimininga žemuogėms, gervuogėms, sidabražolėms, rasakiloms ir kitiems erškėtinių šeimos augalams.

Pagrindinės žiognagės rūšys

Geltonoji žiognagė

Geltonoji žiognagė (Geum urbanum) - erškėtinių šeimos prieskoninis ir vaistinis augalas, paplitęs šiaurės Afrikoje, Europoje ir Azijoje.

Tai žolinis augalas, kurio prieskonių žaliavai naudojami rudenį kasami šakniastiebiai. Šakniastiebiai turi gvazdikėlių kvapą, todėl gali būti vertinami kaip aromatinė augalinė žaliava.

Raudonoji žiognagė

Raudonoji žiognagė (Geum rivale) - erškėtinių šeimos vaistinis augalas, paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Plaukuotoji žiognagė

Plaukuotoji žiognagė (Geum aleppicum) - erškėtinių šeimos vaistinis augalas, paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Iš jo gaunamas eterinis aliejus.

Stambialapė žiognagė

Stambialapė žiognagė (Geum macrophyllum) - erškėtinių šeimos vaistinis augalas, paplitęs rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Kalninė žiognagė

Kalninė žiognagė (Geum montanum) kitomis kalbomis vadinama angl. Alpine avens, vok. Gebirgs Nelkenwurz, rus. гравилат горный.

Ugninė žiognagė

Ugninė žiognagė (Geum coccineum) kitomis kalbomis vadinama angl. scarlet avens, vok. scharlachrote Nelkenwurz, rus. гравилат шарлаховый.

Augavietės ir paplitimas

Žiognagės apibūdinamos kaip pievų ir miškų augalai. Skirtingos genties rūšys paplitusios Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje.

Raudonoji žiognagė auga Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, o plaukuotoji žiognagė paplitusi tuose pačiuose regionuose. Geltonosios žiognagės arealas apima šiaurės Afriką, Europą ir Aziją. Stambialapė žiognagė paplitusi rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Žiognagės augavietės siejamos su natūraliomis žolinėmis ir miškingomis buveinėmis. Toks augalas gali būti aptinkamas pievose, miško pakraščiuose ir kitose vietose, kur susidaro tinkamos sąlygos žoliniams erškėtinių šeimos augalams.

Prieskoninės savybės

Žiognagė yra prieskoninis augalas. Ypač išskiriama geltonoji žiognagė, kurios šakniastiebiai turi gvazdikėlių kvapą.

Prieskonių žaliavai naudojami rudenį kasami šakniastiebiai. Aromatinės savybės siejamos būtent su šakniastiebiais, todėl jie skiriasi nuo kitų augalo dalių, kurios apibrėžiamos pirmiausia kaip vaistinė žaliava.

Vaistinė reikšmė

Žiognagės genties augalai apibūdinami kaip vaistiniai. Raudonoji žiognagė, plaukuotoji žiognagė ir stambialapė žiognagė priskiriamos erškėtinių šeimos vaistiniams augalams.

Plaukuotoji žiognagė išsiskiria tuo, kad iš jos gaunamas eterinis aliejus. Geltonoji žiognagė kartu yra ir prieskoninis, ir vaistinis augalas.

Praktinį augalo naudojimą reikia sieti su konkrečia rūšimi ir naudojama augalo dalimi, nes skirtingoms žiognagėms būdingos nevienodos savybės ir paplitimas.

Žiognagės ir kitų erškėtinių palyginimas

Erškėtinių šeima yra labai įvairi. Jai priklauso ne tik žolinės žiognagės, bet ir krūmai, medžiai, vaisiniai bei uoginiai augalai.

• Žiognagė - žolinis prieskoninis ir vaistinis pievų bei miškų augalas.
• Medlieva - erškėtinių šeimos vaisinis augalas, natūraliai augantis Šiaurės Amerikoje.
• Gudobelė - dažniausiai dygliuotas krūmas arba nedidelis medis, priskiriamas vaistiniams augalams.
• Paprastoji žemuogė - daugiametis žolinis augalas su trilapiais lapais ir valgomais vaisiais.
• Šermukšnis - medis arba krūmas, auginamas kaip dekoratyvinis ir vaistinis augalas.
• Erškėtis - dygliuotas vasaržalis krūmas, dažnai vertinamas dėl dekoratyvinių ir vaistinių savybių.

Erškėtinių šeimos įvairovė

Erškėtinių šeimos augalai gali būti vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai, krūmai arba medžiai. Šiai šeimai priklauso augalai valgomais vaisiais, dekoratyviniai augalai ir vaistiniai augalai.

Obelininiams priklauso medlieva, aronija, svarainis, cidonija, kaulenis, gudobelė, obelis, šliandra, dyglainė, kriaušė ir šermukšnis. Slyviniams priklauso slyva, abrikosas, migdolas, persikas, vyšnia ir ieva.

Rosoideae pošeimyje greta žiognagės priskiriamos dirvuolė, rasakila, mažuolė, driada, vingiorykštė, žemuogė, kerija, sidabražolė, galvainis, gervuogė, erškėtis ir kraujalakė.

Šeimos augalų paskirtis labai įvairi: vieni auginami dėl vaisių ir uogų, kiti sodinami kaip dekoratyviniai augalai, o dar kiti naudojami vaistinei arba prieskoninei žaliavai.

Kaip atskirti žiognagę pagal paskirtį

1. Prieskoninė paskirtis. Geltonoji žiognagė naudojama kaip prieskoninis augalas, o rudenį kasami šakniastiebiai pasižymi gvazdikėlių kvapu.
2. Vaistinė paskirtis. Raudonoji, plaukuotoji ir stambialapė žiognagės apibūdinamos kaip vaistiniai augalai.
3. Eterinis aliejus. Iš plaukuotosios žiognagės gaunamas eterinis aliejus.
4. Botaninė priklausomybė. Visos minimos žiognagės priklauso erškėtinių šeimai ir Geum genčiai.
5. Augavietė. Žiognagė siejama su pievomis ir miškais, o atskirų rūšių paplitimas apima skirtingus žemynus.

Susiję erškėtinių šeimos augalai

Žiognagė botaniškai artima paprastajai žemuogei. Paprastoji žemuogė yra daugiametis 5-20 cm aukščio žolinis augalas, kurio stiebas ir lapkočiai plaukuoti, o lapai trilapiai.

Erškėtinių šeimai priklauso ir paprastoji avietė, kurios veislės gausiai auginamos vaiskrūmių soduose, o laukinių augalų gausu miškuose ir pamiškėse.

Šiai šeimai priskiriama raudonoji gudobelė. Jos augalai yra daugiamečiai, dažniausiai dygliuoti krūmai ar nedideli medžiai, o vaistinei žaliavai renkami pradėję žydėti žiedai.

Miškinis erškėtis yra daugiametis 0,5-2 m aukščio išsilenkusiomis šakomis dygliuotas vasaržalis krūmas. Jo lapai sudaryti iš 5-7 lapelių, o apatinė lapų pusė tankiai apaugusi pilkais plaukeliais.

Šie pavyzdžiai rodo, kad erškėtinių šeimoje plaukuotumas, žolinė augimo forma, aromatinės medžiagos ir vaistinės savybės gali pasitaikyti kartu su labai skirtingomis augalų formomis ir paskirtimis.

tags: #ersketiniu #seimos #plaukuotas #prieskoninis #vaistinis #pievu