Pleiskanos - tai problema, su kuria susiduria tiek vyrai, tiek moterys. Kas antras žmogus kuriuo nors gyvenimo etapu susiduria su pleiskanomis, o ilgalaikės pleiskanos vargina apie 3 procentus žmonių.
Pleiskanos plaukuose ir ant rūbų gali sukelti diskomfortą ir nepasitikėjimą savimi. Nors priežasčių, kodėl jos atsiranda, gali būti įvairių, daugeliu atvejų šią bėdą galima suvaldyti pasitelkus tinkamas priemones ir kantrybę.
Kas yra pleiskanos ir kodėl jos atsiranda?
Pleiskanos - tai negyvų odos ląstelių sankaupos arba raginio odos sluoksnio atsiskiriančių ląstelių plokštelės.
Vidutiniškai kas 2 savaites atsinaujina galvos oda. Atsinaujinimo metu senąsias odos ląsteles pakeičia naujosios. O žmogui, kurio oda linkusi pleiskanoti, šis procesas vyksta kur kas greičiau, todėl pleiskanos tampa labiau pastebimos.
Pleiskanų gali atsirasti dėl uždegiminių galvos odos ligų, pvz. žvynelinės, seborėjinio dermatito. Tačiau realybėje nuo galvos pleiskanų kenčia žymiai daugiau žmonių, net ir nesergančių minėtomis ligomis. Pleiskanų atsiradimo priežastys kol kas nėra visai aiškios.
Jų atsiradimas siejamas su natūralios mikrobiotos, kurią sudaro grybeliai ir bakterijos, pusiausvyros sutrikimais. Seborėjinis dermatitas susijęs su riebia oda ir mieliagrybiu Malassezia, kuris natūraliai gyvena ant odos, bet kartais ima daugintis per greitai.
Šis nemalonus dalykas pasireiškia, kai susijungia trys veiksniai: Malassezia globosa, riebalai ir oleino rūgštis. Malassezia globosa - tai mikrobai, kurių galima aptikti ant kiekvieno žmogaus galvos. Kai šie mikrobai ima naikinti odos riebalus, išskiriama oleino rūgštis, erzinanti galvos odą, sukelianti baltos spalvos žvynelių atsiskyrimą, paraudimą, niežėjimą ir išsausėjimą.
Pleiskanojimą gali sukelti neteisingai parinktas šampūnas, stresas, netinkama mityba, vitaminų stoka, hormonų pusiausvyros sutrikimas, rimtas peršalimas bei galvos odos ligos, tokios kaip žvynelinė ir grybelis. Pleiskanojimą gali paskatinti nuovargis, užterštas oras ir net per mažas plaukų šukavimas.
Retai šukuojant plaukus, nepadedama galvos odai atsikratyti negyvosiomis ląstelėmis, dėl to atsiranda pleiskanos.
Sausos ir riebios pleiskanos
Prieš pradedant gydymą nuo pleiskanų, labai svarbu įsitikinti, ar jos sausos, ar riebios.
| Pleiskanų tipas | Požymiai | Dažniausiai pasirenkama priežiūra |
|---|---|---|
| Sausos pleiskanos | Smulkios, lengvai atsiskiria nuo galvos odos ir byra ant plaukų bei drabužių. | Maitinamieji arba drėkinamieji šampūnai su aliejais. |
| Riebios pleiskanos | Retos ir stambios, sulimpa tarpusavyje ir prilimpa prie galvos odos. | Priemonės, skirtos greitai susiriebaluojantiems plaukams ir riebiosioms pleiskanoms. |
Sausos pleiskanos - tai negyvos odos dalelės, dažniausiai atsirandančios dėl išsausėjusios odos. Turint šias pleiskanas, neretai išsiplovus plaukus niežti galvos odą, o ant pečių krenta smulkios baltos odos atplaišėlės.
Sausa galvos oda dažnai paūmėja šaltuoju metų laiku, kai oras sausesnis.
Riebios pleiskanos nors ir rečiau matomos, bet yra gana pavojingos, nes nuo jų žūsta plaukų svogūnėliai, odoje kaupiasi riebalinis sluoksnis, atsiranda stiprus galvos niežėjimas bei prasideda įvairūs galvos odos uždegimai, kurie turi įtakos plaukų slinkimui.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai, stresas, netinkama plaukų priežiūra ir odos ligos yra vienos dažniausių pleiskanų atsiradimo priežasčių.
Ar žibalas gali būti naudojamas nuo pleiskanų?
Liaudies medicina žino nemažai paslapčių bei įvairių netradicinių gydymo būdų. Vienas iš tokių gydymo būdų yra gydymas žibalu.
Žibalas yra angliavandenilių mišinys, kuris išgaruoja 150-300 laipsnių temperatūroje. Žibalo tankis 0,80-0,85 g/cm3. Tai reiškia, kad žibalas lengvesnis už vandenį.
Liaudies medicinos aprašymuose nurodoma, kad mišiniu su žibalu įtrinamos plaukų šaknys 2-3 val. prieš plaukų plovimą. Galva apvyniojama rankšluosčiu.
Plaukų slinkimui sustabdyti ir augimui skatinti naudojamas svogūnų sulčių, konjako, varnalėšos šaknų nuoviro ir žibalo mišinys santykiu 4:1:6:1. Mišinys įtrinamas į galvos odą 1-2 val. prieš plovimą.
Taip pat aprašoma, kad išplautus plaukus galima perskalauti vandeniu, į kurį įlašinti keli lašai žibalo. Tepalas įtrinamas į galvos odą 3-5 val. prieš plaukų plovimą.
Sausiems, skilinėjantiems plaukams aprašoma kaukė iš 1 kiaušinio trynio, 1 arbatinio šaukštelio alijošiaus ar citrinos sulčių, 1 valgomojo šaukšto ricinos aliejaus ir 1 valgomojo šaukšto žibalo. Ji laikoma 30 min.
Vis dėlto žibalas nėra įprasta ar patikimai pagrįsta šiuolaikinė priemonė nuo pleiskanų. Jis gali dirginti galvos odą, sukelti sausumą, niežėjimą ar cheminį pažeidimą, o dėl savo degumo yra pavojingas.
Galvos oda nuo stiprių cheminių medžiagų gali būti įjautrinama, imti niežėti, sausėti ir luptis. Todėl žibalo nereikėtų naudoti savarankiškai, ypač ant pažeistos, paraudusios, šlapiuojančios ar stipriai niežtinčios galvos odos.
Jei pleiskanų daug, jos riebios, niežti oda ir ši parausta, ilgainiui gali atsirasti nedidelių žaizdelių, taip pat gali pradėti slinkti plaukai. Tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją dermatologą ar trichologą, o ne bandyti gydytis žibalu.
Veiksmingesnės priemonės nuo pleiskanų
Vaistinės šampūnai
Vaistinės šampūnai dažnai yra pirmoji pagalba, į kurią verta kreiptis. Pleiskanas galima šalinti specialiaisiais šampūnais, kuriuos reikėtų pasirinkti pagal pleiskanų tipą.
Sausas, smulkias pleiskanas reikėtų gydyti specialiais šampūnais. Kadangi jas sukelia išsausėjusi oda, patariama specialųjį šampūną derinti su drėkinamuoju, kuris atstato galvos odos drėgmę.
Jeigu vargina sausos pleiskanos, labiau tinkami maitinantieji arba drėkinamieji šampūnai su aliejais, pavyzdžiui, kokoso, alyvuogių ar makadamijų.
Esant riebioms pleiskanoms, rinkitės priemones, skirtas greitai susiriebaluojantiems plaukams, kadangi jose yra medžiagų, kurios reguliuoja riebalų liaukų veiklą.
Riebias pleiskanas, kurios sukelia nemalonų galvos odos niežėjimą, paraudimą ar kaitimo pojūtį, reikėtų gydyti specialiais šampūnais, kurie yra skirti riebiosioms pleiskanoms.
Sergant žvyneline, ichtioze ar seborėja, gydoma hormoniniais tepalais arba priemonėmis, kuriose yra salicilo rūgšties. Tokiu atveju naudojami ir šampūnai su degutu, kurie mažina ne tik pleiskanas ar odos sudirgimą, bet ir niežėjimą.
Plaukų priežiūros priemonėse esančios keratolitinės veikliosios medžiagos ne tik švelniai nuvalo odos paviršių, bet ir prasiskverbia iki gilesnių jos sluoksnių.
Taip pat lygiagrečiai galima vartoti tokius pleiskanojimą ir niežėjimą mažinančius preparatus kaip siera, salicilo rūgštis, degutas, rezorcinas ar cinkas.
Šampūną reikia naudoti pagal instrukciją. Dažniausiai tokį šampūną reikia gerai įmasažuoti į galvos odą ir palaikyti kelias minutes prieš nuskalaujant.
Iš pradžių naudokite specialų šampūną dažniau, vėliau - profilaktiškai 1-2 kartus per savaitę, kaitaliodami su įprastu šampūnu. Priemones nuo pleiskanų iš pradžių patariama naudoti tris arba keturias savaites, o vėliau jas naudoti tik profilaktiškai.
Švelni galvos odos priežiūra
Galvos odos sveikata yra esminis aspektas, norint išvengti pleiskanų. Sveiki plaukai prasideda nuo geros galvos odos priežiūros.
Galvos oda yra gyva, dinamiška sistema, kurioje gyvena mikroorganizmai, galintys turėti įtaką plaukų augimui ir bendrai plaukų būklei.
Rekomenduojama pasirinkti natūralias ir švelnias plaukų priežiūros priemones. Stiprių cheminių medžiagų turintys šampūnai gali pažeisti galvos odą, todėl verta rinktis ekologiškus produktus, kurie ne tik švelniai valo, bet ir drėkina galvos odą.
Nors stipriai putojančiu šampūnu trinkti galvą smagu, kuo stipriau putoja šampūnas, tuo labiau jis gali kenkti ne tik plauko struktūrai, bet ir galvos odai.
Pirmiausia galima pakeisti sintetinį šampūną į mažiau putojantį, natūralų. Ekologiškuose šampūnuose leidžiama naudoti tik švelnius augalinius putoklius, kurie mažiau putoja, todėl mažiau dirgina galvos odą ir pleiskanų atsiradimo rizika sumažėja.
Turintiems jautrią galvos odą derėtų vengti bet kokių alergenų priemonėse ir rinktis kuo natūralesnes plaukų priežiūros bei kosmetikos priemones, kurių sudėtis yra praturtinta augaliniais aliejais, vitaminais bei riebiosiomis rūgštimis, kurios maitintų ir drėkintų galvos odą.
Galvos odos šveitimas
Pleiskanos - tai negyvų odos ląstelių sankaupos, kurias gali pašalinti galvos odos šveitimas.
Galvos odos šveitimą galima atlikti prieš tepant maitinančią plaukų kaukę, kadangi pašalinus pleiskanas ir kitus nešvarumus, galvos oda įsisavins daugiau naudingų kosmetikos ingredientų.
Plaukų trinkti su šveitimo priemonėmis nereikia, pakanka šveisti tik galvos odą ir plaukų šaknis.
Arbatmedžio aliejus
Arbatmedžio aliejus pasižymi stipriomis priešgrybelinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Įlašinkite 5-10 lašų į savo įprasto šampūno dozę prieš trinkdami galvą.
Taip pat galima išbandyti eterinį čiobrelių aliejų, kuris nuramina odą bei malšina niežėjimą.
Galvos odos drėkinimas
Jei pleiskanojimo priežastis - odos sausumas, gali padėti drėkinimas.
Prieš plaudami galvą, įmasažuokite į galvos odą šiek tiek kokosų aliejaus arba alavijo gelio, palaikykite 30-60 min.
Alavijų gelis pasižymi antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis, padedančiomis kovoti su pleiskanomis. Jį galima tepti ant galvos odos ir palikti kelioms minutėms prieš dušą.
Obuolių acto skalavimas
Manoma, kad obuolių actas padeda atkurti galvos odos pH balansą ir pašalinti produktų likučius.
Actą būtina stipriai atskiesti: sumaišykite lygiomis dalimis actą ir vandenį arba naudokite dar didesnį vandens kiekį, jei oda jautri.
Išplovę galvą šampūnu, apipurkškite ar apliekite galvos odą šiuo mišiniu, pamasažuokite, palaikykite kelias minutes ir gerai nuskalaukite vandeniu.
Aliejinės ir augalinės kaukės
Galima daryti plaukų kaukes ir masažus su vaistažolių ekstraktais. Jie gali padėti kovoti su pleiskanomis, taip pat sustiprinti plaukų šaknis bei pačius plaukus.
Jonažolių, čiobrelių, šalavijų, mairūnų, pelargonijų, kedrų ir arbatmedžių aliejai bei ekstraktai reguliuoja uždegimą ir mikrobų pusiausvyrą odoje.
Jei po ranka turite nerafinuoto bazinio aliejaus, pavyzdžiui, kokosų, makadamijų ar sezamų aliejaus, kraujažolių, jonažolių ar medetkų fitolio, galima pasigaminti mišinį su 0,5-1,5 % eterinių aliejų.
Mišiniui tinka levandų, pelargonijų, nerolio, mairūnų, kedrų ar kmynų eteriniai aliejai arba „Šaknų maistas“ ar kitas mėgiamas kvapo mišinys.
Galima pridėti kosmetinio molio: geltonojo - normaliems, raudonojo - sausiems arba žaliojo - riebiems plaukams.
Kaukes reikėtų daryti kas savaitę: įmasažuoti į galvos odą, užsimauti apsauginę kepuraitę ir dar šiltą kepurę, palaikyti bent 1 val., o dar geriau - pernakt. Po to plaukus išplauti natūraliu šampūnu.
Pašildykite alyvuogių aliejų iki malonios temperatūros ir masažuojamaisiais judesiais įtrinkite į galvos odą. Plaukus įvyniokite į rankšluostį ir palikite priemonę veikti 30 min. Po to plaukus gerai iššukuokite, kad nuo galvos odos atsiskirtų pleiskanos, ir jas pašalinkite ištrindami plaukus.
Taip pat aprašoma citrinų sulčių kaukė: išspauskite vienos citrinos sultis, masažuojamaisiais judesiais įtrinkite jas į galvos odą, palikite kelioms minutėms, o tada plaukus trinkite kaip įprasta.
Keturi šaukštai džiovintų čiobrelių užpilami 0,5 l vandens. Pavirkite 10 minučių, tirpalą nukoškite ir palaukite, kol atvės. Įmasažuokite čiobrelių nuovirą į galvos odą ir palikite 5 min., tada procedūrą pakartokite palikdami skystį ant galvos 2-3 val.
Nedidelį linų sėmenų kiekį galima brinkinti vandenyje 24 val. Po to juos paverskite pasta ir paskirstykite ant visos galvos odos. Palikite priemonę kelioms valandoms, o tada plaukus trinkite švelnaus poveikio šampūnu, pageidautina rinktis neutralią priemonę.
Streso ir gyvenimo būdo įtaka
Jei išgyvenate įtemptą nerimo periodą, galima pasinaudoti aromaterapijos galiomis, tiksliau - aromaterapinėmis plaukų kaukėmis, ypač su galvos masažais.
Poveikis dvejopas - įkvėpdami aromatinių molekulių galite atsipalaiduoti, nurimti ir atsikratyti blogų emocijų.
Stresas gali silpninti imuninę sistemą ir paūminti įvairias odos problemas, įskaitant pleiskanojimą.
Nors tiesioginio ryšio su pleiskanomis nėra, manoma, kad subalansuota mityba, turinti pakankamai cinko, B grupės vitaminų ir omega-3 riebalų rūgščių, gali prisidėti prie sveikesnės odos būklės.
Visiems laikams atsikratyti pleiskanų neįmanoma, nes atsiradus stresui, peršalimui ar kitoms imunitetą silpninančioms būklėms padidėja bei suaktyvėja riebalų liaukų gamyba, kuri sukelia pleiskanų atsiradimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pleiskanojimas labai gausus, galvos oda paraudusi, šlapiuojanti, labai stipriai niežti arba specialūs šampūnai ir namų priemonės nepadeda per kelias savaites, verta kreiptis į gydytoją dermatologą ar trichologą.
Pleiskanos kartais gali išduoti apie žvynelinę, ichtiozę bei grybelines ligas.
Taip pat vertėtų pasitikrinti, ar nėra jokios kitos gretimos ligos, pavyzdžiui, žvynelinės, ypač jei riebios pleiskanos sukelia niežėjimą, paraudimą ar kaitimo pojūtį.
Kova su pleiskanomis kartais reikalauja kantrybės. Gali tekti išbandyti kelis skirtingus metodus, kol atrasite sau veiksmingiausią.
Pradėkite nuo patikrintų priemonių, pavyzdžiui, vaistinių šampūnų, būkite nuoseklūs ir, jei reikia, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus. Žibalas nėra tinkamas pirmasis pasirinkimas nuo pleiskanų, todėl jo naudojimą geriau pakeisti saugesnėmis, pagal pleiskanų tipą parinktomis priemonėmis.
