Glaukoma - tai lėtinė progresuojanti akių liga, kuri gali sukelti neišgydomą aklumą. Ligos pradžioje ilgą laiką gali nebūti jokių nusiskundimų. Regėjimo sutrikimai pasireiškia esant jau toli pažengusiai glaukomai.
Glaukoma - tai akių ligų grupė, pažeidžianti regos nervą, o to pasakoje prarandamas regėjimas bei vystosi aklumas. Regos nervą sudaro daugiau nei 1 milijonas nervinių skaidulų, jo pagalba akių tinklainė „sujungiama“ su smegenimis ir konvertuojamas vaizdas. Sveikas regos nervas būtinas geram regėjimui.
PSO skelbia, jog glaukoma - antroji pagrindinė aklumo priežastis. Manoma, jog Lietuvoje šia liga serga apie 32 tūkstančius žmonių, o kasmet nustatoma apie 10 tūkstančių naujų atvejų. Susirgusieji glaukoma dažnai net nežino, jog serga, o diagnozė neretai nustatoma jau ligai pažengus, atliekant akių profilaktinį patikrinimą.
Kas yra glaukoma ir kaip ji pažeidžia regėjimą?
Glaukoma yra liga, susijusi su akies anatomija, ypač su akispūdžio reguliavimu ir regos nervo būkle. Akies struktūra apima kelias svarbias dalis, tokias kaip rageną, rainelę, lęšį ir stiklakūnį. Regos nervas, kuris perduoda informaciją iš akies į smegenis, yra ypač jautrus padidėjusiam akispūdžiui. Tai gali sukelti nervo pažeidimą, dėl kurio atsiranda regos lauko praradimas.
Glaukoma dažnai vadinama „tyliuoju vagišiumi”, nes ankstyvosiose stadijose ji gali nesukelti jokių simptomų, o asmuo gali net nepastebėti regėjimo pokyčių. Lėtinė glaukoma - tai labiausiai paplitęs glaukomos tipas, kuris vystosi labai lėtai. Jei sergate lėtine glaukoma, gali praeiti daug laiko, kol suprasite, kad turite regėjimo problemų.
Taip yra todėl, kad lėtinė glaukoma yra neskausminga ir paprastai pažeidžia išorinį regėjimo lauko kraštą bei lėtai keliauja į vidinę pusę. Vėliau gali pasireikšti regos lauko praradimas, neryškus matymas, regėjimo sutrikimai tamsoje, galvos skausmai ir akių skausmai.
Glaukoma - tai didelė akių ligų grupė, kurių svarbiausias požymis yra per didelis akispūdis, dėl kurio ilgainiui įdumba (ekskavacija) ir atrofuojasi, regos nervas bei atsiranda tipiškų akipločio pakitimų. Kitaip tariant, tai grupė susirgimų, kurie sukelia akies nervo pažeidimą.
Akispūdis ir akies skysčio apykaita
Akis turi priekinę ir užpakalines kameras, kurias užpildo skystis, sudarytas iš įvairių druskų ir kitų maisto medžiagų. Šis skystis maitina lęšiuką ir rageną bei pašalina medžiagų apykaitos produktus, tai tarsi nuolat tekantis šaltinis.
Skystis susidaro krumplyne, o išteka į venas per siaurą 0,37 mm skersmens latakėlį - Šlemo antį. Tekėdamas jis sukuria tam tikrą spaudimą, taip išlaikoma akies funkcijoms labai svarbi elastinga rutulio forma.
Sutrikus nutekėjimui, skystis kaupiasi kamerose, akis spaudžiama iš vidaus, didėja akispūdis. Tai pažeidžia regos nervą, kuris atsakingas už vaizdo perdavimą į smegenis.
Akyje nuolatos vyksta akies skysčio apykaita. Kai padidėja akies skysčio gamyba arba sutrinka jo nutekėjimas, pakyla akies spaudimas. Dėl sutrikusios regos nervo kraujotakos pažeidžiamos nervo skaidulos.
Dėl nervo skaidulų pažeidimo sutrinka regėjimo pojūčio perdavimas į smegenis, pakinta regėjimo laukas (akiplotis), negrįžtamai pablogėja matymas. Jei pacientas nesigydo arba nežino apie savo ligą, ilgainiui žūva nervo skaidulos ir akis apanka.
Normalus akispūdis svyruoja nuo 10 iki 21 mmHg. Tačiau akispūdis nuolat keičiasi. Kai kuriems žmonėms su glaukoma akispūdis gali būti normalus. Tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma.

Pagrindinės glaukomos formos
Atviro kampo glaukoma
Atviro kampo glaukoma - sudaro 90 proc. glaukomos atvejų. Ši liga vystosi lėtai, gali būti susijusi su diabetu ir trumparegyste bei palaipsniui gali pakenkti abi akis.
Glaukoma esti įvairių formų. Dažniausia - pirminė atvirojo kampo glaukoma, retesnė - uždarojo kampo glaukoma. Pirmine glaukoma susergama gyvenimo eigoje.
Ši liga ypatingai skiriasi nuo atviro kampo glaukomos, kuri lėtai ir neskausmingai pažeidžia paciento regėjimą. Esant atviro kampo glaukomai, dažniausiai skiriamas gydymas lašais. Gali prireikti daugiau nei vienų lašų. Dauguma žmonių gali būti sėkmingai jais gydomi.
Uždaro arba siauro kampo glaukoma
Uždaro arba siauro kampo glaukoma - tai mažiau paplitusi glaukomos forma, kurią gali iššaukti akių traumos, įvairūs uždegiminiai procesai, akių vyzdžių išplėtimas vaistais.
Uždaro kampo glaukoma išsivysto, kai staigiai užblokuojamas skysčio nutekėjimas iš akies, kas sukelia greitą, stiprų ir skausmingą akispūdžio padidėjimą. Uždaro kampo glaukoma reikalauja skubios pagalbos.
Ši glaukoma pasireiškia aštriu staigiu skausmu akyse arba aplink akis, neryškiu vaizdu bei akių paraudimu. Akis parausta, pradeda labai skaudėti, pablogėja matymas, aplink lempas gali rodytis spalvoti ratilai. Gali skaudėti galvą, pykinti.
Ūmus glaukomos priepuolis reikalauja skubios medicininės pagalbos. Atsiradus šiems simptomams, reikia nedelsiant kreiptis į akių gydytoją.
Jei jums buvo nustatyta ūmi glaukoma vienoje akyje, egzistuoja didelė rizika analogiškai diagnozei ir kitoje akyje. Tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamas profilaktinis gydymas.
Įgimta ir vaikų glaukoma
Vaikų glaukoma - tai įgimta liga, vaikai gimsta su padidėjusiu akispūdžiu. Įgimta glaukoma diagnozuojama vaikams gimus ar augant.
Ši glaukomos rūšis laikoma paveldima, nes dažnai sutinkama tarp šeimos narių. Paprastai įgimta glaukoma sąlygojama nenormalaus akies išsivystymo.
Kaip jau minėta, įgimta glaukoma sergama tuomet, kai priekinės kameros kampas ar drenažinė akies sistema yra nenormaliai išsivystę. Įgimta glaukoma beveik visada gydoma operaciniu būdu.
Antrinė ir normalaus akispūdžio glaukoma
Antrinė glaukoma gali išsivystyti dėl kitų akių ligų, traumų. Esant antrinei glaukomai, reikalinga gydyti pagrindinę ligą ir simptomai gali išnykti.
Ilgalaikis kortikosteroidų naudojimas dažnai sukelia vaistų iššauktą glaukomą (antrinė glaukoma). Kartais glaukoma susergama, kai akispūdis yra normalus, tačiau atsiranda būdingų akipločio ir regos nervo pokyčių. Tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma.
Vaistai nuo glaukomos
Glaukoma - tai daugybės faktorių liga, o pagrindinė priežastis - padidėjęs akispūdis. Deja, glaukoma nėra išgydoma liga, ją įmanoma tik pristabdyti.
Taikomi vaistai, kurie mažina akies spaudimą, lazerinis bei operacinis gydymas. Glaukomos gydymo tikslas - sumažinti akispūdį tiek, kad jis neskatintų regos nervo pažeidimo.
Sergantiesiems glaukoma dažniausiai paskiriami akių lašai, kurie mažina akies spaudimą bei apsaugo regos nervą. Lašiukai gali pagerinti akies skysčio nutekėjimą arba sumažinti jo gamybą.
Alfa agonistai
Alfa agonistai - šie vaistai sumažina skysčio išsiskyrimą akyse bei pagerina akies drenažą.
Galimi vaistų pavadinimai - Brimonal, Luxfen, Alphagan akių lašai.
Beta adrenoblokatoriai
Beta adrenoblokatoriai - šie vaistai mažina intraokuliarinio skysčio gamybą.
Galimi vaistų pavadinimai - Timosan, Aritomol, Tim - Alcon.
Karboanhidrazės inhibitoriai
Karboanhidrazės inhibitoriai - šie vaistai sumažina akies spaudimą, mažindami intraokuliarinio skysčio gamybą.
Vaistai - Azopt, Trusopt, Dorzolamide.
Cholinerginiai arba miotiniai vaistai
Cholinerginiai (miotiniai) - šie vaistai sumažina akies spaudimą, pagerindami akies skysčio nutekėjimą.
Dažnai šie vaistai vartojami kartu su kitais vaistais glaukomai gydyti, tokiu būdu kontroliuojama kiek skysčio akyse pagaminama ir pagerinamas to skysčio nutekėjimas.
Vaistai - Pilocarpine.
Pašaliniai reiškiniai - neryškus matymas naktį ar blogai apšviestose vietose (teatre) dėl akies vyzdžio susitraukimo.
Prostaglandinų analogai
Prostaglandinų analogai - pagerina akies skysčio pasišalinimą iš akies vidaus į kraujotaką.
Vaistai - Latanoprost, Travatan, Xalatan lašai.
Šios grupės vaistai gali būti siejami su blakstienų pokyčiais, įskaitant jų pailgėjimą ar tankėjimą. Todėl klausimas apie vaistus nuo glaukomos ir ilgas blakstienas dažniausiai susijęs su prostaglandinų analogų vartojimu.
Kombinuoti vaistai
Kombinuoti vaistai - šie vaistai būna kelių vaistų grupių derinys. Tokius vaistus patogiau naudoti, nereikia kelių buteliukų lašiukų bei finansiškai pigiau.
Vaistai - Cosopt (dorzolamidas+timololis), Combigan (brimonidinas+timololis), Simbrinza (brinzolamido ir brimonidino tartrato derinys).
| Vaistų grupė | Pagrindinis poveikis | Galimi vaistų pavadinimai |
|---|---|---|
| Alfa agonistai | Sumažina skysčio išsiskyrimą akyse ir pagerina akies drenažą | Brimonal, Luxfen, Alphagan |
| Beta adrenoblokatoriai | Mažina intraokuliarinio skysčio gamybą | Timosan, Aritomol, Tim - Alcon |
| Karboanhidrazės inhibitoriai | Mažina akies spaudimą, mažindami intraokuliarinio skysčio gamybą | Azopt, Trusopt, Dorzolamide |
| Cholinerginiai arba miotiniai vaistai | Gerina akies skysčio nutekėjimą | Pilocarpine |
| Prostaglandinų analogai | Gerina akies skysčio pasišalinimą į kraujotaką | Latanoprost, Travatan, Xalatan |
| Kombinuoti vaistai | Derina kelių vaistų grupių poveikį | Cosopt, Combigan, Simbrinza |
Ar vaistai nuo glaukomos gali pailginti blakstienas?
Prostaglandinų analogai - pagerina akies skysčio pasišalinimą iš akies vidaus į kraujotaką. Vaistai - Latanoprost, Travatan, Xalatan lašai.
Šios grupės akių lašai gali keisti blakstienų išvaizdą, todėl vartojant juos kai kuriems žmonėms blakstienos gali atrodyti ilgesnės, tankesnės ar ryškesnės. Vis dėlto šis poveikis nėra pagrindinė gydymo paskirtis.
Vaistus nuo glaukomos reikia vartoti siekiant kontroliuoti akispūdį ir apsaugoti regos nervą, o ne dėl kosmetinio blakstienų poveikio. Savarankiškai pradėti vartoti glaukomai skirtų lašų dėl ilgesnių blakstienų negalima.
Glaukomos gydymas turi būti parenkamas pagal glaukomos formą, akispūdį, regos nervo būklę, regėjimo lauko pokyčius ir bendrą paciento sveikatą. Vaistų keitimas ar nutraukimas gali lemti akispūdžio padidėjimą ir regėjimo prastėjimą.

Kaip saugiai lašinti vaistus nuo glaukomos?
Lašus reikia lašinti reguliariai, visą gyvenimą, gydytojui paskyrus, kasdien tuo pačiu metu, nes taip akispūdis laikosi sumažėjęs visą parą.
Pamiršus laiku susilašinti lašų, akispūdis tomis valandomis pakyla. Įvairūs vaistai skiriasi veikimo trukme, todėl vienus lašus reikia lašinti du tris kartus, kitus - tik kartą per dieną.
- Pirmiausia - higiena.
- Prieš procedūrą švariai nusiplaukite rankas.
- Vaistų buteliukas visada turi švarioje vietoje, kambario temperatūroje, sandariai uždarytas.
- Pacientas šiek tiek atlošia galvą, o slaugytojas rodomojo piršto pagalba patraukia žemyn apatinį voką.
- Pakreipiamas vaistų buteliukas ir įlašinamas vienas lašas vaistų į susidariusią kišenę.
- Kad vaistai dar geriau įsisavintų, tegu pacientas savo pirštų pagalvėles uždeda ant vidinių akies kampų prie nosies ir nestipriai spausdamas palaiko 2 minutes.
Jeigu vienu metu vartojami keli akių lašai, jų vartojimo tvarką ir intervalus reikia derinti su akių gydytoju. Svarbu nelašinti vaistų dažniau ar didesniais kiekiais nei paskirta.
Galimi šalutiniai poveikiai
Kartais susilašinus lašų gali atsirasti nemalonių pojūčių: akių perštėjimas, galvos skausmas, širdies veiklos sutrikimai, dusulys.
Tokiu atveju reikia kreiptis į akių gydytoją ir pakeisti vaistus.
Cholinerginių (miotinių) vaistų pašaliniai reiškiniai gali būti neryškus matymas naktį ar blogai apšviestose vietose (teatre) dėl akies vyzdžio susitraukimo.
Staigus stiprus akių skausmas, akies paraudimas, neryškus matymas, spalvoti ratai aplink šviesos šaltinius, galvos skausmas ar pykinimas gali rodyti ūmų glaukomos priepuolį. Atsiradus šiems simptomams, reikia nedelsiant kreiptis į akių gydytoją.
Kada lašų nepakanka?
Jei vartojami lašai reikiamai nesumažina akispūdžio, galima gydyti lazeriu - suformuojamos angutės skysčiui nutekėti. Jei ir ši procedūra nepadeda, akis operuojama.
Bendrai glaukomos gydymo tikslas yra sumažinti akies spaudimą. Uždarojo kampo glaukomą būtina gydyti nedelsiant.
Esant uždaro kampo glaukomai, skiriami akių lašai, geriami ar leidžiami vaistai, akispūdžio mažinimui. Rekomenduojama pirmiausiai gydyti chirurgiškai, kol dar efektyvi periferinė iridektomija.
Taigi ūmų glaukomos priepuolį stengiamasi nuslopinti medikamentais, po to operuoti. Jei ūmus glaukomos priepuolis nepraeina nuo konservatyvaus gydymo per 24 - 48 val., tenka operuoti esant visiems ūmaus priepuolio reiškiniams.
Geriausią efektą tokio priepuolio metu duoda iridektomiia. Ši procedūra atliekama lazeriu, padarant angelę rainelėje. Tai sumažina akispūdį ir pakartotinio priepuolio išsivystymą.
Esant atviro kampo glaukomai, operuojama tuomet, kai medikamentai nesumažina akispūdžio, blogėja regėjimo funkcijos (akiplotis). Tada taip pat atliekamos fistulizuojančios operacijos.
Medicininis gydymas dažniausiai apima akių lašus, kurie padeda sumažinti akispūdį, gerinant skysčių nutekėjimą arba mažinant jų gamybą. Jei vaistai nėra efektyvūs, gali būti rekomenduojama chirurgija, tokia kaip trabekulektomija arba lazerinė operacija, skirtos pagerinti skysčių nutekėjimą.
Naujausios terapijos galimybės apima naujos kartos vaistus ir minimaliai invazines procedūras, kurios gali padėti efektyviau kontroliuoti akispūdį ir sumažinti komplikacijų riziką.
Kaip diagnozuojama glaukoma?
Svarbu! Tiksliai glaukomos diagnozei yra būtinas pilnas akių ištyrimas. Gali būti plečiami akies vyzdžiai akių dugno apžiūrai (oftalmoskopija). Akispūdžio matavimui atliekamas tyrimas, vadinamas tonometrija.
Akių gydytojas tonometru pamatuoja akių spaudimą, perimetru ištiria regėjimo lauką, specialiu lęšiu - priekinės kameros kampą, oftalmoskopu apžiūri regos nervą.
Glaukoma diagnozuojama nustačius patologinius akispūdžio svyravimus, būdingus regos nervo pažeidimus ir akipločio pokyčius.
Glaukomos diagnozė apima kelis svarbius tyrimus. Pirmiausia atliekamas akispūdžio matavimas, naudojant tonometrijos metodą. Taip pat atliekama regos nervo ir regos lauko analizė, naudojant oftalmoskopiją ir perimetriją.
Optinės koherencijos tomografija (OKT). OKT tyrimas yra panašūs į MRT ir ultragarso tyrimus bei gali padėti akių specialistams aptikti glaukomos požymius ir kitas ligas iki ketverių metų anksčiau nei būtų tiriama tradiciniais vaizdo gavimo metodais.
Skenavimo metu sukuriamas 3D pavidalo vaizdas, kuris leidžia dar detaliau pamatyti akies struktūrą. Laikui bėgant, Jūsų akių specialistas galės pastebėti pokyčius, rodančius glaukomos pradžią.
Glaukomos rizikos veiksniai
Manoma, jog virš 40 metų amžiaus 2-3 proc. žmonių suserga glaukoma. Su amžiumi taip pat didėja rizika glaukomos vystymuisi, vyresniame amžiumi ypač būdinga atviro kampo glaukoma.
Padidėjęs akispūdis laikomas vienu didžiausiu rizikos veiksnių glaukomos atsiradimui. Neatmetama ir padidėjusio arterinio kraujo spaudimo bei glaukomos ryšys.
Manoma, jog migrena ir periferinis vazospazmas taip pat gali įtakoti optinio nervo pakenkimą. Diskutuotinu rizikos veiksniu laikomas rūkymas. Vieni tyrimai rodo, jog buvę rūkaliai yra tokioje pačioje rizikoje susirgti glaukoma, kaip ir nerūkantieji.
Jei šeimoje yra sergančių glaukoma, ši liga gali būti paveldima. Jei esate trumparegis, sergate cukriniu diabetu, turite žemą kraujospūdį ar reguliariai vartojate steroidinius hormoninius vaistus, galite susirgti glaukoma.
- Amžius virš 40 metų.
- Glaukomos atvejai šeimoje.
- Trumparegystė.
- Cukrinis diabetas.
- Padidėjęs arba žemas kraujospūdis.
- Akių traumos ir uždegiminiai procesai.
- Ilgalaikis steroidinių hormoninių vaistų vartojimas.
- Galimi kraujotakos sutrikimai, migrena ir periferinis vazospazmas.
Profilaktiniai akių patikrinimai
Vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms patariama kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją bei pasimatuoti akispūdį (intraokulinį spaudimą).
Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad visi sulaukę 40 metų amžiaus turėtų pasitikrinti akis.
Jei jums daugiau nei 40 metų, privalu apsilankyti pas akių gydytoją bent kartą per metus. Turite susirūpinti, jei šeimoje yra sergančių glaukoma, nes ši liga gali būti paveldima.
Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos, nėra. Tačiau galima diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose, kai didesnė tikimybė išsaugoti geras regėjimo funkcijas.
Nuo 40 metų amžiaus reikia kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti akispūdį, o jei Jūsų šeimoje yra sergančių glaukoma, tai reikia atlikti jau nuo 30-35 metų.
| Amžiaus grupė | Rekomenduojamas patikrinimų dažnis |
|---|---|
| Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai | Regėjimas tikrinamas kasmet, akispūdis - esant indikacijų |
| 19-40 metų gyventojai | Regėjimo aštrumas ir akispūdis tikrinami kartą per dvejus metus |
| 41-65 metų gyventojai | Regėjimas tikrinamas kas dvejus metus, o akispūdis - kasmet |
| Nuo 65 metų | Regėjimas ir akispūdis tikrinami kasmet |
Akių ištyrimą reikėtų atlikti bent kas dvejus metus arba dažniau, jei taip rekomenduoja akių specialistas. Tik reguliariai tikrinantis akis galima anksti nustatyti šią ligą.
Gyvenimas sergant glaukoma
Jei sergate glaukoma:
- Reguliariai tikrinkitės pas akių gydytoją.
- Nuolat lašinkitės lašus.
- Turėkite lašų atsargų, jei planuojate išvykti.
- Pasirūpinkite šeimos nariais - jie taip pat gali susirgti, todėl turi pasitikrinti akis.
Glaukomą galima gydyti, tačiau svarbu ją anksti aptikti. Negydoma glaukoma gali pabloginti regėjimą ir sukelti negrįžtamus regėjimo pakitimus. Bet jei aptinkama ir pradedama gydyti pakankamai anksti, tolesnę regėjimo pažaidą galima sumažinti arba jos visiškai išvengti.
Deja, atviro kampo glaukoma negali būti pilnai išgydoma. Tačiau šios ligos simptomus galima efektyviai valdyti atsakingai naudojant gydytojo paskirtus vaistus.
Atminkite, kad regėjimo išsaugojimas priklauso tik nuo jūsų pačių!
tags: #vaistai #nuo #gliaukomos #ilgos #blakstienos