Galvos odos tempimo jausmas gali pasireikšti kartu su niežėjimu, pleiskanojimu, paraudimu, deginimu ar skausmingumu. Kartais tai būna laikinas sudirgimas, tačiau užsitęsęs ar pasikartojantis diskomfortas gali rodyti odos barjero pažeidimą, uždegiminę ligą arba kitą galvos odos būklę.
„Iš pradžių galvojau, kad tai tiesiog galvos odos išsausėjimas. Jaučiau didelį diskomfortą, kartais dėl odos tempimo jausdavau netgi skausmą. Žvynelinės neįtariau, todėl iškart į specialistus nesikreipiau. Išbandžiau ne vieną šampūną, tačiau nei vienas iš jų nebuvo veiksmingas“, - prisimena ji.
Patyrę gydytojai įspėja: nuolatinis diskomfortas rodo, kad odos barjeras gali būti pažeistas. O kai sutrinka natūrali apsauginė funkcija, atsiveria kelias uždegimui, mikrofloros disbalansui ir net plaukų augimo pokyčiams.
Ką gali reikšti galvos odos tempimo jausmas?
Pašnekovė teigia, kad apie sutrikusią galvos odos būklę dažniausiai signalizuoja niežėjimas, pleiskanojimas, tempimo ar deginimo jausmas, paraudimas, padidėjęs riebalavimasis ar skausmingumas liečiant. Kartais pasireiškia ir intensyvesnis plaukų slinkimas.
„Sveikos galvos odos mes paprastai nejaučiame. Jei ji nuolat primena apie save patiriamu diskomfortu, tai ženklas, kad būklė išsibalansavusi“, - pabrėžia dermatovenerologė.
Galvos odos tempimo pojūtis gali būti susijęs su:
- odos sausumu ir susilpnėjusia apsaugine funkcija;
- netinkamu arba agresyviu šampūnu;
- dažnu plaukų dažymu ar formavimo priemonių naudojimu;
- karštu vandeniu ir temperatūros pokyčiais;
- padidėjusiu prakaitavimu arba retu plovimu;
- stresu ir emocine įtampa;
- pleiskanomis, seborėjiniu dermatitu ar žvyneline;
- alergine reakcija į naują kosmetikos priemonę;
- odos barjero pažeidimu, uždegimu ar mikrofloros disbalansu.
„Tačiau niežėjimas nebūtinai reiškia ligą. Tai gali būti reakcija į netinkamą šampūną, kietą vandenį, temperatūros pokyčius, padidėjusį prakaitavimą ar retą plovimą. Tačiau tai taip pat yra pagrindinis seborėjinio dermatito, žvynelinės ar kitų lėtinių skalpo odos ligų simptomas. Jei niežėjimas tampa nuolatinis, tai - signalas, kad odos barjerinė funkcija yra sutrikusi“, - įspėja gydytoja S. Žilinskienė.
Galvos odos sveikata ir plaukų būklė
Realybė tokia, kad daugumos žmonių rutinoje galvos oda dažnai lieka nepelnytai pamiršta, nors būtent ji yra tiesioginė plaukų augimo aplinka.
„Sapiegos klinika“ gydytoja dermatovenerologė-trichologė Simona Žilinskienė nurodo, kad plauko folikulas yra giliai odoje esanti struktūra, kurioje formuojasi ir auga plaukas. Todėl, anot jos, bet kokie odos pokyčiai gali turėti įtakos plaukų kokybei, augimo ciklui ar net slinkimui.
„Jei galvos oda yra uždegiminė, sausa ar pažeista, sutrinka folikulo mityba. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveika galvos oda tiesiogiai lemia plauko stiebą: jo stiprumą, žvilgesį ir augimo greitį“, - pasakoja medikė.
„Biofirst klinikos“ gydytoja dermatovenerologė Sandra Bytautienė aiškina, kad galvos oda - tai vieta, kurioje yra plaukų folikulai, o būtent iš jų ir auga patys plaukai. Anot jos, folikulai gauna maistines medžiagas per kraujagysles, esančias odoje, todėl jei oda sveika ir gerai aprūpinta krauju, nėra uždegimo, plaukai turi optimalias sąlygas tinkamai augti.
„Jei galvos oda sudirgusi, uždegiminė ar stipriai pleiskanojanti, ilgainiui gali sutrikti plaukų augimo ciklas. Kitaip tariant, jei galvos oda sveika, tai ir plaukų kokybė bus geresnė“, - teigia pašnekovė.
Normalu, jei per dieną išslenka apie 50-100 plaukų, tačiau jei skaičius didesnis, vertėtų suklusti.
Plaukų slinkimas - tai reiškinys, kai sutrinka plaukų atsinaujinimas dėl per didelio plaukų slinkimo ar pablogėjusio jų ataugimo, ar abiejų priežasčių kartu.
Galvos odos tempimas dėl sudirgimo arba alerginės reakcijos
Galvos odos jautrumą gali sukelti agresyvūs šampūnai, dažnas plaukų dažymas, formavimo priemonės, karštas vanduo, hormonų svyravimai ir stresas. Kartais jautri oda yra tiesiog genetinis ypatumas.
„Dažniausiai alerginę reakciją bei minėtus pojūčius sukelia šampūnai - dėl agresyvių komponentų šampūnuose odoje atsiranda mikroįtrūkimų, o priemonėse esantys parabenai, sulfatai, dirbtinės kvapiosios medžiagos, dažikliai kenkia odos būklei.
Gydytoja S. Bytautienė paaiškina, kad galvos odos niežėjimas yra simptomas, o ne ligos diagnozė. Jis gali atsirasti dėl sausumo, netinkamų priežiūros priemonių, sezoninių pokyčių ar streso.
„Jei niežėjimas trunka kelias dienas ir yra aiškiai susijęs su nauju šampūnu ar kita priemone, dažniausiai tai laikina reakcija. Tačiau jei jis tęsiasi kelias savaites, stiprėja, trukdo miegoti - verta kreiptis į gydytoją dermatovenerologą“, - pataria pašnekovė.
Verta sunerimti ir tada, jei galvos odos niežėjimą lydi kiti simptomai - paraudimas, žaizdelės, plaukų slinkimas.
Kaip atskirti alerginę reakciją nuo lėtinio uždegimo?
„Alerginė reakcija dažniausiai prasideda staiga, paprastai po naujos kosmetikos ar plaukų dažų panaudojimo. Būdingas intensyvus niežėjimas, ryškus paraudimas, kartais patinimas ar šlapiavimas. Lėtiniai uždegiminiai susirgimai pasižymi pasikartojančia eiga, simptomai vystosi palaipsniui ir dažnai turi tipišką lokalizaciją, gali būti pažeidžiamos ir kitos sritys, pavyzdžiui, veidas ar kūno oda“, - aiškina pašnekovė.
S. Bytautienė paaiškina, kad alerginė galvos odos reakcija dažniausiai prasideda staiga, po naujos priemonės panaudojimo. Sualergizavus odą ji parausta, gali patinti, stipriai niežti.
„O lėtinis uždegimas vystosi palaipsniui, kartojasi, simptomai gali būti švelnesni, bet ilgalaikiai. Jei problema kartojasi periodiškai ir apima ne tik galvos odą, bet ir kitas veido zonas, dažniau įtariamas lėtinis dermatitas“, - sako gydytoja.
Pleiskanos, seborėjinis dermatitas ir galvos odos tempimas
Gydytoja S. Žilinskienė nurodo, kad dar viena dažna galvos odos problema, su kuria susiduria dažnas žmogus - pleiskanos. Vis tik būtina žinoti, kad jos nėra užkrečiamos.
„Grybelis, sukeliantis pleiskanojimą, yra natūrali mūsų mikrofloros dalis. Problema kyla ne dėl „užsikrėtimo“, o dėl individualios organizmo reakcijos į šį grybelį. Žvynelinės, ar kitų lėtinių uždegiminių ligų sukeltas pleiskanojimas taip pat neužkrečiamos, todėl per kontaktą ar bendrus daiktus kitam asmeniui nepersiduoda“, - sako pašnekovė.
Dermatovenerologė paaiškina ir skirtumą tarp pleiskanų bei seborėjinio dermatito. Anot jos, paprastos pleiskanos dažniausiai yra smulkios, sausos ir nesukelia ryškaus odos paraudimo. Tai - labiau kosmetinė problema.
Tačiau seborėjinis dermatitas - uždegiminė būklė. Dėl jo kaltės oda parausta, vargina riebesnės pleiskanos, kurios neretai būna gelsvos. Ši būklė gali apimti ir kitas sritis, pavyzdžiui - antakius.
„Seborėją lemia keli veiksniai. Svarbus genetinis polinkis, hormonų, ypač - androgenų, įtaka, imuninės sistemos ypatumai ir mieliagrybis „Malassezia“, kuris natūraliai gyvena odoje. Netinkama priežiūra gali pabloginti simptomus, bet dažniausiai nėra pagrindinė priežastis“, - aiškina pašnekovė.
Kas gali skatinti seborėjinio dermatito paūmėjimą?
Medikė paaiškina, kad seborėjinis dermatitas pasižymi lėtine, banguojančia eiga. Tai reiškia, kad net ir efektyviai gydant simptomus, polinkis išlieka.
Paūmėjimus gali išprovokuoti stresas, hormonų svyravimai ar netinkamos priežiūros priemonės. Įtakos turėti gali ir sezonų kaita.
„Šaltuoju metų laiku dėl mažesnės oro drėgmės ir temperatūrų svyravimų oda dažniau išsausėja ir tampa jautresnė. Kepurių dėvėjimas gali sudaryti sąlygas didesniam prakaitavimui ir dirginimui, todėl neretai paūmėja pleiskanojimas ir niežėjimas“, - nurodo dermatovenerologė.
S. Žilinskienė pabrėžia, kad staigus ir sunkus seborėjinis dermatitas taip pat gali signalizuoti apie nusilpusią imuninę sistemą, lėtinį stresą, virškinamojo trakto sutrikimus.
Nuolatinis pleiskanojimas ar niežulys gali būti organizmo signalas apie galimus endokrininius ar mikroelementų trūkumo sutrikimus, ypač jei kartu su galvos odos simptomais ryškėja ir plaukų slinkimas.
Galvos odos psoriazė arba žvynelinė
Galvos odos psoriazė yra psoriazės forma, pažeidžianti būtent galvos odą. Pati psoriazė yra lėtinė odos liga, kuri pagreitina odos ląstelių gyvavimo ciklą, todėl jos greitai kaupiasi odos paviršiuje.
Galvos odos psoriazė yra lėtinė autoimuninė liga, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Jai būdingas spartus odos ląstelių augimas ant galvos odos, dėl kurio atsiranda raudonos, pleiskanojančios dėmės, kurios gali niežėti ir būti nemalonios.
Dėl to atsiranda storų, sidabrinių žvynelių ir raudonų dėmių, kurios gali niežėti ir kartais būti skausmingos.
Nors tai gali atrodyti kaip kosmetinis sutrikimas, galvos odos psoriazė gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sukeldama emocinį stresą ir socialinį nerimą.
Pasak gydytojos dermatovenerologės-trichologės Jaunės Stumbrienės, psoriazė - tai lėtinė uždegiminė liga, kuri diagnozuojama 2-5 proc. populiacijos.
„Nors liga identifikuota prieš daugiau nei 200 metų, visuomenėje vis dar gajus mitas, kad ja galima užsikrėsti, bet tai netiesa.“
Galvos odos psoriazė turi stiprų genetinį komponentą. Jei jūsų šeimoje yra psoriazės ar kitų autoimuninių ligų atvejų, padidėja galvos odos psoriazės išsivystymo rizika.
Nors galvos odos psoriazė pirmiausia yra autoimuninė liga, tam tikri aplinkos veiksniai gali sukelti paūmėjimus.
Kas gali išprovokuoti žvynelinės paūmėjimą?
Žvynelinės išsivystymui įtakos turi daug veiksnių, tarp jų - genetinis paveldimumas.
„Ligos pasireiškimą ir bėrimų plitimą gali išprovokuoti tiek fiziologinis stresas: ūmios ar lėtinės virusinės bei bakterinės infekcijos, tiek psichologinis stresas, žalingi įpročiai, nevisavertė mityba“, - vardija gydytoja dermatovenerologė-trichologė.
Taip, stresas yra žinomas psoriazės paūmėjimų sukėlėjas.
Galvos odos psoriazė yra lėtinė liga, kuriai gali pasireikšti remisijos ir paūmėjimų laikotarpiai.
Kaip pasireiškia galvos odos žvynelinė?
Net 79 proc. pacientų, sergančių psoriaze, turi pažeidimus skalpo odoje, neretai tai būna pirmasis, o kartais ir vienintelis požymis.
Skalpo srityje atsiranda rausvos spalvos, sidabrinės-balkšvos spalvos pleiskanomis padengtos plokštelės, nuo kurių nukrapščius pleiskanas, pasirodo kraujavimas.
Nors bėrimai gali pasireikšti bet kurioje skalpo dalyje, tačiau ypač dažnai pažeidžiama plaukų augimo linijos sritis.
Dalis pacientų jaučia tik nežymų niežėjimą, tačiau nemažai pacientų kenčia nuo intensyvaus ir nuolat varginančio niežėjimo.
Tuo tarpu lengva ligos forma gali pasireikšti smulkiu pleiskanojimu ar vos matomu paraudimu, rašoma pranešime spaudai.
Galvos odos psoriazės simptomai yra raudonos dėmės, sidabriniai žvyneliai, niežulys ir sausa galvos oda.
Ar žvynelinė gali paveikti kitas kūno vietas?
J. Stumbrienės teigimu, ši uždegiminė liga pažeidžia ne tik skalpo ar kūno odą, bet ir nagus, sąnarius.
Kartu gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių ligos, metabolinis sindromas ar 2 tipo cukrinis diabetas.
„Žvynelinė gali užklupti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, kaip nutiko ir Rasai, tačiau dažniausiai liga pasireiškia dar paauglystėje, - sako ji.
Kaip diagnozuojamos galvos odos ligos?
Galvos odos psoriazės diagnozei paprastai reikalingas išsamus klinikinis įvertinimas.
Dažniausiai žvynelinė diagnozuojama iš klinikinio vaizdo, taip pat surenkama detali paciento ir jo šeimos ligos istorija.
„Konsultacijos metu detaliai apžiūrima visa paciento kūno oda, rankų ir kojų nagai. Neretai randame ligos požymius, kurių pats pacientas nepastebėjo, - aiškina specialistė.
- Rankiniu arba skaitmeniniu dermatoskopu atliekamas dermatoskopinis tyrimas. Taip pat tikrinimas Aušpico fenomenas, kai pleiskana nukrapštoma specialia mentele ir pasirodo nežymus kraujavimas, o tai yra būdinga žvynelinei.“
Galvos odos psoriazės diagnozė paprastai apima fizinę apžiūrą ir paciento anamnezę.
Galvos odos problemos kartais gali būti susijusios su kitomis ligomis. Todėl jei simptomai nepraeina ilgiau nei kelias savaites, jei atsiranda stiprus uždegimas, pūlingi pažeidimai, intensyvus pleiskanojimas ar ženklus plaukų slinkimas - būtina pasikonsultuoti su specialistais.
Galvos odos psoriazės ir kitų būklių gydymas
Skalpo srityje žvynelinės gydymui pasitelkiami įvairūs dermatologiniai šampūnai, padedantys subalansuoti odos mikroflorą bei pašalinti pleiskanas.
Taip pat (kaip ir kūno odos bėrimams) skiriami tepami vietinio poveikio, uždegimą mažinantys preparatai.
Esant vidutinio sunkumo arba sunkiai, išplitusiai ligos formai, skiriami ne tik uždegimą mažinantys preparatai, bet ir atliekamos fototerapijos procedūros, skiriami sisteminio poveikio vaistai.
Odos būklei negerėjant, pacientams taikoma inovatyvi biologinė terapija.
Galvos odos psoriazės gydymas apima vietinius vaistus, fototerapiją ir sisteminius vaistus.
Nors išgydyti neįmanoma, daugelis žmonių randa palengvėjimą derindami medicininį gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius.
Ankstyva diagnozė ir gydymo planų laikymasis gali gerokai pagerinti rezultatus.
Kasdienė galvos odos priežiūra
Siekiant išgydyti pleiskanų kamuojamą galvos odą, reikėtų rinktis šampūnus nuo pleiskanų, savo sudėtyje turinčius šių medžiagų: cinko piritiono, seleno sulfido, akmens anglies deguto, ketokonazolo, salicilo rūgšties.
Tačiau gydomuosius šampūnus reikėtų rinktis pagal konkrečią būklę, nes per stiprios ar netinkamai naudojamos priemonės gali dar labiau sudirginti odą.
„Norint kuo greičiau atsikratyti pleiskanų, svarbu nepamiršti ir apie odos šveitimą, dar vadinamą pilingu.
Nedaugelis žino, jog galvos plovimas neužtikrina visiškos švaros. Tik tinkamai atliktas galvos masažas leidžia pašalinti seną epidermio sluoksnį, dulkes, mikrobus.
Pasak gydytojos, per dažnas plovimas, ypač agresyviais šampūnais, gali išbalansuoti odą: ji ima sausėti ir pleiskanoti arba, priešingai, pradeda gaminti dar daugiau riebalų.
„Galvos oda mėgsta pusiausvyrą, o ne kraštutinumus“, - sako specialistė.
Ko geriau nenaudoti savarankiškai?
Dar vienas mitas - kad natūralios priemonės niekada negali pakenkti.
S. Bytautienė akcentuoja, kad eteriniai aliejai, actas, soda, svogūnų ar česnakų kaukės gali stipriai sudirginti odą, sukelti kontaktinį dermatitą ar net cheminius nudegimus.
„Dar vienas mitas - jei niežti, vadinasi reikia „stipresnio“ šampūno. Pacientai neretai patys pradeda naudoti gydomuosius priešgrybelinius ar intensyviai valančius šampūnus be indikacijų. Per stiprios priemonės gali pabloginti būklę“, - dalinasi gydytoja.
Streso poveikis galvos odai
Galvos odos būklę dažnai veikia ne tik išoriniai veiksniai, bet ir vidiniai organizmo procesai.
Gydytojos teigimu, oda ir nervų sistema yra glaudžiai susijusios, todėl emocinė įtampa gali tiesiogiai paveikti uždegiminių ligų eigą.
„Stresas didina kortizolio kiekį, kuris skatina riebalinių liaukų veiklą, silpnina imuninį atsaką ir aktyvina uždegiminių mediatorių išsiskyrimą“, - pabrėžia specialistė.
Anot S. Žilinskienės, dėl šių pokyčių dažniau paūmėja lėtinės uždegiminės ligos, ypač seborėjinis dermatitas ir psoriazė.
Įtemptos galvos odos problema kamuoja bene 70 proc. žmonių. Pagrindinė priežastis - stresas.
Dėl įtemptos galvos odos gali kamuoti plaukų slinkimas, itin lėtas plaukų augimo tempas, sumažinamas netgi pačių profesionaliausių plaukų priežiūros priemonių efektyvumas.
„Masažas ne tik atpalaiduoja galvos odą, tačiau ir sužadina receptorius, aktyvina kraujotaką, stimuliuoja raumenis, atsakingus už galvos tonusą.
Kovojant su plaukų slinkimu svarbu žinoti apie masažo naudą.
„Jei plaukų folikulai nėra paveikti ligos, visi jie gyvi ir pajėgūs atauginti plauką.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Medikė paaiškina, kad jei niežėjimas praeina pakeitus priežiūros priemones ar sumažinus dirginančius veiksnius - tai tikriausiai buvo tik laikinas sudirgimas.
Tačiau jei niežėjimas išlieka ilgiau nei kelias savaites, stiprėja, atsiranda paraudimas, gausus pleiskanojimas, šlapiavimas ar plaukų slinkimas - būtina gydytojo konsultacija.
Jei simptomai užsitęsia ar kartojasi, dažniausiai tai rodo uždegiminį procesą arba odos barjero pažeidimą.
„Pacientai, neįtardami ligos, gydosi šampūnais nuo pleiskanų, tačiau neskuba kreiptis pas gydytoją, todėl psoriazė taip ir lieka nediagnozuota. Todėl raginu visus, kurie patiria išvardintus simptomus, nelaukti ir kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris nustatys diagnozę ir paskirs reikiamą ir efektyvų gydymą“, - teigia J. Stumbrienė.
Specialisto konsultacija ypač svarbi, jeigu:
- galvos odos tempimas ar niežėjimas trunka kelias savaites;
- simptomai stiprėja arba nuolat kartojasi;
- atsiranda ryškus paraudimas, šašai, žaizdelės ar šlapiavimas;
- galvos odą skauda liečiant;
- pastebimas intensyvus pleiskanojimas;
- pradeda smarkiai slinkti plaukai;
- pažeidžiamos antakiai, veido oda, nagai ar sąnariai;
- naujos priežiūros priemonės nepagerina būklės.
Dažniausi klausimai apie galvos odos tempimą
Ar galvos odos psoriazė užkrečiama?
Ne, galvos odos psoriazė nėra užkrečiama.
Žvynelinės, ar kitų lėtinių uždegiminių ligų sukeltas pleiskanojimas taip pat neužkrečiamos, todėl per kontaktą ar bendrus daiktus kitam asmeniui nepersiduoda.
Ar galima visiškai išgydyti galvos odos psoriazę?
Galvos odos psoriazė yra lėtinė liga, kuriai gali pasireikšti remisijos ir paūmėjimų laikotarpiai.
Nors išgydyti neįmanoma, daugelis žmonių randa palengvėjimą derindami medicininį gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius.
Ar stresas gali sukelti galvos odos tempimą?
Stresas gali veikti hormonų balansą ir imuninės sistemos veiklą, todėl gali paskatinti riebalinių liaukų aktyvumą ar uždegiminius procesus.
Stresas yra žinomas psoriazės paūmėjimų sukėlėjas, be to, dėl jo gali sustiprėti galvos odos jautrumas ir tempimo pojūtis.
Ar galvos odos problemos gali paveikti plaukus?
Jei galvos oda sudirgusi, uždegiminė ar stipriai pleiskanojanti, ilgainiui gali sutrikti plaukų augimo ciklas.
Kartais pasireiškia ir intensyvesnis plaukų slinkimas.
Kokia ilgalaikė galvos odos psoriaze sergančio žmogaus perspektyva?
Tinkamai gydant ir prižiūrint, daugelis žmonių gali gyventi normalų gyvenimą.
Galvos odos psoriazė yra lėtinė liga, galinti smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Norint veiksmingai ją valdyti, būtina suprasti jos priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.
