Darbo saugos reikalavimai kirpykloje

Kirpykloje darbuotojų sauga ir sveikata apima tinkamą darbo vietos įrengimą, profesinės rizikos vertinimą, darbuotojų instruktavimą ir mokymą, asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, higieną, priešgaisrinę saugą bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

Visi juridiniai ar fiziniai asmenys privalo laikytis darbų saugos reikalavimų ir nuolat koreguoti savo turimą dokumentaciją (instrukcijas, mokymus, instruktavimo tvarką).

Darbdavio atsakomybė už saugias darbo sąlygas

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, o užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys.

Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat ir užtikrinant pakankamą oro temperatūrą darbo vietose.

Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų. Jų darbo aplinkoje negali būti sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

Darbų saugos reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.

Darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu darbuotojas nesilaiko nustatytų reikalavimų.

Profesinės rizikos vertinimas kirpykloje

Iš esmės, pats pirmiausias dalykas, kurį darbdavys turi atlikti yra rizikos vertinimas.

Perkėlus darbo vietas į kitas patalpas, reikalinga vertinti profesinę riziką, vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Jeigu yra nustatomi rizikos veiksniai, apie kuriuos darbuotojai nebuvo anksčiau informuoti, būtina, vadovaujantis įmonėje patvirtinta darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo tvarka, papildyti saugos ir sveikatos instrukcijas ir papildomai instruktuoti darbuotojus.

Visa tai turi būti atlikta iki darbuotojai pradės dirbti naujoje darbo vietoje.

Vertinant kenksmingus, pavojingus veiksnius, pildoma atskira lentelė kiekvienai darbo vietai.

Parengus asmeninių apsaugos priemonių sąrašą, būtina išnagrinėti asmeninių apsaugos priemonių paskirtį, įvertinti, ar jos apsaugos darbuotoją nuo toje darbo vietoje esančių rizikos veiksnių, išsiaiškinti, koks rizikos veiksnys gali atsirasti naudojant pasirinktą asmeninę apsaugos priemonę, asmeninių apsaugos priemonių sugebėjimą išlaikyti saugos funkcijas veikiant rizikos veiksniams, jų atsparumą gamybiniam susidėvėjimui.

Dažniausi rizikos veiksniai kirpykloje

• cheminių medžiagų poveikis dažant, šviesinant, tiesinant ar kitaip apdorojant plaukus;
• odos ir akių kontaktas su kosmetikos bei dezinfekcinėmis medžiagomis;
• įpjovimai ir dūriai naudojant žirkles, skustuvus bei kitus aštrius instrumentus;
• nudegimai nuo karštų plaukų formavimo įrankių ir karšto vandens;
• elektros keliamas pavojus naudojant plaukų džiovintuvus, tiesintuvus, garbanojimo žnyples ir kitą įrangą;
• paslydimas ant šlapių grindų arba išsiliejusių medžiagų;
• nepatogi darbo poza, ilgalaikis stovėjimas ir pasikartojantys rankų judesiai;
• triukšmas, nepakankamas apšvietimas, netinkama oro temperatūra ar vėdinimas;
• biologiniai rizikos veiksniai, susiję su tiesioginiu kontaktu su klientais ir naudojamais instrumentais.

Darbuotojų instruktavimas ir mokymas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti.

Darbdavys organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.

Atvejai, kuriais darbuotojai privalomai instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, nustatyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Darbdavys (įmonės vadovas), įvertinęs profesinę riziką, gali pasirinkti būdus ir metodus, kaip spręsti klausimus, susijusius su darbuotojų instruktavimu.

Darbdavys sprendžia, kaip įforminti, apskaityti, kokias formas naudoti, kad darbuotojas būtų instruktuotas, nustato darbuotojo instruktavimo periodiškumą.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas rengia darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, kuris taip pat nustato darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką.

Instruktavimo temos kirpykloje

• saugus darbas su žirklėmis, skustuvais ir kitais aštriais instrumentais;
• saugus elektros prietaisų naudojimas;
• apsauga nuo karštų paviršių, garų ir karšto vandens;
• cheminių medžiagų laikymas, naudojimas ir ženklinimas;
• veiksmai išsiliejus cheminei medžiagai;
• rankų, akių ir odos apsauga;
• darbo vietos tvarkymas ir grindų priežiūra;
• pirmosios pagalbos teikimas;
• veiksmai kilus gaisrui ir darbuotojų evakavimas;
• incidentų, traumų ir nelaimingų atsitikimų registravimo tvarka.

Asmeninės apsaugos priemonės

AAP plačiai apibrėžiama kaip įranga ar drabužiai, skirti apsaugoti darbuotojus nuo sveikatos ar saugos rizikų.

Apsauginė darbo apranga - tai drabužiai, kurie padeda jums išlikti saugiems darbe.

Darbdavys privalo suteikti darbuotojams AAP įrangą ir darbo aprangą.

Darbdaviai taip pat turi užtikrinti, kad AAP visą laiką būtų geros būklės.

Darbdavys, prieš parinkdamas asmenines apsaugos priemones, turi įvertinti darbo aplinkos rizikos veiksnius ir parinkti asmenines apsaugos priemones, vadovaudamasis techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, higienos normų nuostatomis, techniniais ir technologiniais dokumentais, rizikos įvertinimo duomenimis, darbo įrenginių techniniais dokumentais ir jų naudojimo instrukcijomis bei kitais dokumentais.

Darbdavys turi užtikrinti, kad skirta naudoti asmeninė apsaugos priemonė darbuotojų saugos ir sveikatos atžvilgiu atitiktų techniniame reglamente „Asmeninės apsaugos priemonės“ nustatytus reikalavimus.

Darbuotojai turi būti informuojami, atliekant instruktavimą darbo vietoje, apie naudojamų asmeninių apsaugos priemonių paskirtį ir apie tai, nuo kurių rizikos veiksnių jos saugo.

Darbdavys turi rengti asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo ir naudojimo mokymus ir, jei reikia, demonstravimą.

Asmeninės apsaugos priemonės turi būti naudojamos pagal asmeninės apsaugos priemonės gamintojo parengtoje naudojimo instrukcijoje nurodytąją paskirtį ir naudojimo instrukcijas.

Kai kurie mano, kad tai yra pilkoji zona, tačiau jei po rizikos vertinimo yra nutarta naudoti ir suteikti AAP, darbuotojas privalo nuolat dėvėti apsauginę darbo aprangą.

Kirpykloje naudojamos AAP

Parinkta asmeninės apsaugos priemonė gali pati sukelti tam tikrą riziką dėl papildomų trukdžių darbo metu, jaučiamo diskomforto ar neigiamo poveikio naudotojo sveikatai.

Vienas geriausių būdų užtikrinti AAP naudojimą - pasirūpinti kokybiška, patogia ir praktiška apranga.

Instrumentų, paviršių ir darbo vietos higiena

Kirpyklos darbo vietoje būtina palaikyti tvarką, kad darbuotojai ir klientai nepaslystų, neužkliūtų už laidų ar kitų daiktų ir nepatirtų traumų.

Paviršius, prie kurių tiesiogiai (oda, plaukai) liečiasi paslaugų vartotojas, ir paviršius paslaugų teikėjo darbo vietoje, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, reikia dezinfekuoti po kiekvieno vartotojo.

Dezinfekcijai užtikrinti tarp vartotojų aptarnavimo turi būti ne mažesnis kaip 15 min.

Darbuotojui susirgus infekcine liga, asmeninės apsaugos priemonės, kuriomis jis naudojosi ir per kurias galėjo išplisti ligos užkratas, turi būti dezinfekuotos ir (arba) sunaikintos.

Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike.

Darbas su cheminėmis medžiagomis

Kirpykloje naudojamos plaukų dažymo, šviesinimo, cheminio sušukavimo, tiesinimo, dezinfekcijos ir kitos priemonės gali dirginti odą, akis ir kvėpavimo takus.

Cheminės medžiagos turi būti laikomos gamintojo pakuotėse, o jų naudojimas turi atitikti gamintojo instrukcijas.

Darbuotojai turi būti informuoti apie naudojamų priemonių paskirtį, galimą poveikį sveikatai, saugaus naudojimo sąlygas ir veiksmus įvykus incidentui.

Dirbant su cheminėmis medžiagomis būtina įvertinti odos, akių ir kvėpavimo takų apsaugos poreikį.

Naudojant pasirinktą asmeninę apsaugos priemonę reikia išsiaiškinti, koks rizikos veiksnys gali atsirasti dėl pačios priemonės, taip pat įvertinti jos atsparumą gamybiniam susidėvėjimui.

Elektros prietaisų ir darbo įrangos naudojimas

Plaukų džiovintuvai, tiesintuvai, garbanojimo žnyplės, kirpimo mašinėlės, garų prietaisai ir kita įranga turi būti naudojami pagal gamintojo techniniuose dokumentuose ir naudojimo instrukcijose nustatytus reikalavimus.

Organizuojant darbą su įvairiais įrenginiais (darbo priemonėmis) būtina vadovautis to įrenginio gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytais keliamais kvalifikaciniais kompetencijos ar kitais reikalavimais dirbančiajam tuo įrenginiu.

Darbdavys, duodamas naudoti darbo įrenginį, darbuotoją privalo apmokyti ir instruktuoti, kaip dirbti saugiai.

Darbo priemonės turi būti techniškai tvarkingos, periodiškai tikrinamos ir naudojamos tik pagal paskirtį.

Pažeisti laidai, kištukai, korpusai ar kitos įrangos dalys turi būti pašalintos iš naudojimo, kol įranga bus saugiai sutvarkyta.

Darbo vietos ergonomika

Ilgalaikis stovėjimas, pasilenkimai, rankų laikymas pakeltose padėtyse ir pasikartojantys judesiai gali sukelti raumenų, sąnarių ir nugaros sutrikimų.

Krovinių kėlimas rankomis priskiriamas ergonominiams veiksniams.

Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo įmonėje tvarką ir bendrąsias prevencijos priemones dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti ergonominiai rizikos veiksniai, nustato Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai.

Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

Kirpykloje darbo vietos turi būti organizuojamos taip, kad darbuotojas galėtų keisti kūno padėtį, patogiai pasiekti naudojamus įrankius ir išvengti nereikalingo pasilenkimo ar sukimosi.

Oro temperatūra ir patalpų mikroklimatas

Patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus darbo patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“.

Šiluminės aplinkos parametrai yra oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis.

Šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją.

Kirpykloje turi būti užtikrintas darbuotojams ir klientams tinkamas mikroklimatas, pakankamas vėdinimas ir sąlygos, neleidžiančios kauptis cheminėms medžiagoms ar kitiems teršalams.

Klientų srautų valdymas ir infekcijų prevencija

Kirpyklos ir nagų priežiūros salonai savo paslaugas gali teikti tik ribodami klientų srautus.

Vienam klientui turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas arba vienu metu paslaugos gali būti teikiamos tik vienam žmogui.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad tarp klientams paslaugas teikiančių darbuotojų darbo vietų būtų ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas.

Pagal galimybes darbą reikia organizuoti taip, kad kuo daugiau darbuotojų ir paslaugų teikėjų laikytųsi saugaus atstumo vienas nuo kito, paslaugų vartotojo ar kito lankytojo arba nekontaktuotų.

Darbuotojai turi nevykti į darbą ir nedirbti turėdami viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių.

Darbe pasireiškus viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų ligų požymiams, darbuotojas turi nutraukti darbą ir informuoti atsakingą asmenį.

Asmens apsaugos priemonės ir kaukės

Kirpyklų bei nagų priežiūros salonų darbuotojai klientus gali aptarnauti dėvėdami apsaugines veido kaukes, kai tokį reikalavimą nustato galiojantys visuomenės sveikatos teisės aktai.

Darbuotojų naudojamos veido kaukės turi būti tinkamai dėvimos, keičiamos ir šalinamos pagal nustatytą tvarką.

Veido kaukė nepakeičia kitų saugos priemonių, profesinės rizikos vertinimo, patalpų vėdinimo, rankų higienos ir darbo paviršių dezinfekcijos.

Patalpų perkėlimas ir darbo vietos pakeitimas

Perkėlus darbo vietas į kitas patalpas, būtina iš naujo įvertinti profesinę riziką.

Jeigu naujose patalpose nustatomi rizikos veiksniai, apie kuriuos darbuotojai anksčiau nebuvo informuoti, reikia papildyti saugos ir sveikatos instrukcijas ir papildomai instruktuoti darbuotojus.

Visa tai turi būti atlikta iki darbuotojai pradės dirbti naujoje darbo vietoje.

Darbo vietos pakeitimas gali lemti naują elektros, cheminių medžiagų laikymo, vėdinimo, apšvietimo, judėjimo, evakuacijos ir klientų srautų riziką.

Privaloma saugos ir sveikatos dokumentacija

Pagrindinė saugos ir sveikatos dokumentacija įmonėje yra ši:

• saugos ir sveikatos instrukcijos;
• darbuotojų mokymo saugos ir sveikatos klausimais tvarka;
• instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarka;
• darbuotojų mokymų dokumentai (protokolai, testai ir kt.);
• asmeninių apsaugos priemonių išdavimo tvarka;
• darbuotojų atstovavimą įrodantys dokumentai;
• darbo tvarkos taisyklės;
• daugybė kitų dokumentų.

Darbdavio patvirtintas asmeninių apsaugos priemonių sąrašas tampa įmonės vietiniu (lokaliniu) norminiu teisės aktu.

Asmeninės apsaugos priemonės laikomos įmonės patalpose ar vietose, įrengtose vadovaujantis buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais.

Darbo avalynės priežiūrai turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, paskirtos batų valymo vietos, šepečiai ir tepalas.

Asmeninių apsaugos priemonių apskaita

Darbdavys turi dokumentuoti darbuotojams išduodamas ir grąžinamas asmenines apsaugos priemones.

Asmeninių apsaugos priemonių apskaitai gali būti naudojama darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė ir asmeninių apsaugos priemonių išdavimo (grąžinimo) žiniaraštis.

Gaisrinė sauga kirpykloje

Gaisrinė sauga privaloma visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, tai nepriklauso nuo to, ar įmonė turi patalpas ar ne.

Gaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Gaisrinės saugos tvarka

• įmonės gaisrinės saugos dokumentacijos turėjimas;
• visapusiškas Lietuvos Respublikos įstatymų laikymasis ir vykdymas;
• laiku vykdomi įmonės gaisrinės saugos dokumentacijos ir tvarkos pakeitimai, pasikeitus įstatymams;
• darbuotojų instruktavimas ir mokymas gaisrinės saugos klausimais;
• darbuotojams prieinamos apsaugos priemonės gaisrui gesinti;
• visos prevencinės priemonės prieš gaisrą įmonėje.

Gaisrinės saugos dokumentai

• gaisrinės saugos instrukcijos;
• veiksmų kilus gaisrui planas;
• darbuotojų mokymo ir instruktavimo gaisrinės saugos klausimais tvarka;
• darbuotojų mokymų gaisrinės saugos klausimais dokumentai (protokolai, testai ir kt.);
• gaisrinių sistemų patikros aktai, žurnalai ir kiti dokumentai.

Įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir už gaisrinę saugą atsakingi asmenys privalo būti apmokyti ir atestuoti.

Visoms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms privaloma organizuoti darbuotojų gaisrinės saugos mokymą įmonės viduje ne rečiau kaip kas 3 metus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas mažoje įmonėje

Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą.

Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali teisės aktų nustatyta tvarka pirkti išorės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų paslaugas.

Darbdavys gali pats atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas mažose įmonėse.

Kai įmonė vykdo veiklą, nurodytą atitinkamuose nuostatų prieduose, šias funkcijas jis gali pats vykdyti, jeigu darbuotojų skaičius neviršija 9, 19 arba 49 darbuotojų, priklausomai nuo veiklos rūšies.

Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija.

Jeigu veikla vykdoma tik mažosios bendrijos nariams, netaikomi privalomi reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, taip pat ir dėl šios bendrijos vadovo privalomo mokymo bei atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Lietuvos Respublikos teisės aktai asmenims, dirbantiems sau pagal individualios veiklos pažymą ar įsigijus verslo liudijimą, privalomo mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nenumato.

Tačiau vykdydami atitinkamą veiklą, šie asmenys neturėtų kelti pavojaus savo ir aplinkinių asmenų saugai ir sveikatai.

Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai

Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai atstovauja įmonės darbuotojams komitete, dalyvauja darbdavio įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti, iš jų - vertinant profesinę riziką ir įgyvendinant priemones rizikai šalinti ir arba mažinti.

Jie dalyvauja parenkant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir prižiūri, kad darbuotojai jomis naudotųsi.

Darbuotojų atstovo pavedimu jie gali dalyvauti tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus.

Veiksmai nelaimingo atsitikimo ar incidento atveju

Įvykus įpjovimui, nudegimui, apsinuodijimui, elektros traumai ar kitam incidentui, pirmiausia reikia užtikrinti nukentėjusiojo ir kitų asmenų saugumą, sustabdyti pavojingą procesą ir suteikti pirmąją pagalbą.

Darbuotojai turi žinoti, kas įmonėje atsakingas už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą ir darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais.

Apie incidentus ir nelaimingus atsitikimus turi būti informuojami atsakingi asmenys, o įvykiai registruojami ir tiriami nustatyta tvarka.

Nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai

Nuotolinio darbo sutartis - viena iš darbo sutarčių rūšių.

Nepaisant to, tai nepaneigia darbdavio pareigos organizuoti šių darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad jie būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.

Tokio darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo vieta taip pat turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.

Darbdavys turi apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis ir įranga.

Darbo saugos kontrolinis sąrašas kirpyklai

1. Atlikti profesinės rizikos vertinimą kiekvienai darbo vietai.
2. Įvertinti cheminių medžiagų, elektros, karščio, aštrių instrumentų, biologinių ir ergonominių veiksnių riziką.
3. Parengti ir atnaujinti saugos bei sveikatos instrukcijas.
4. Nustatyti darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką.
5. Instruktuoti darbuotojus prieš jiems pradedant darbą ir pasikeitus darbo sąlygoms.
6. Parinkti, išduoti ir apskaityti asmenines apsaugos priemones.
7. Užtikrinti, kad darbuotojai būtų apmokyti naudoti AAP ir jų laikytųsi.
8. Prižiūrėti darbo įrangos techninę būklę.
9. Dezinfekuoti klientų ir darbuotojų darbo paviršius po kiekvieno vartotojo.
10. Užtikrinti tinkamą vėdinimą, apšvietimą, oro temperatūrą ir patalpų švarą.
11. Organizuoti saugų klientų srautų valdymą.
12. Parengti gaisrinės saugos instrukcijas ir veiksmų kilus gaisrui planą.
13. Užtikrinti gesinimo priemonių prieinamumą ir darbuotojų mokymą.
14. Numatyti pirmosios pagalbos teikimo ir evakavimo atsakingus asmenis.
15. Nuolat peržiūrėti dokumentaciją pasikeitus teisės aktams, patalpoms, įrangai ar darbo organizavimui.

tags: #darbo #sauga #reikalavimai #kirpykloje